Klajonės į praeitį

  PRIENŲ MALŪNININKO BAGRANSKIO ŠEIMOS ISTORIJA PROTĖVIAI Prienuose gyvenusius Bagranskius primena išlikęs didingas jų malūno pastatas Kranto gatvėje. Atlaikęs karus, klestėjęs sovietmečiu kaip Revuonos viešbutis, vėliau tapęs vaiduokliu, vėl žadantis atgimti. Pastatai dažnai stipresni už žmonių atmintį.  Nuotraukoje Zelmano Bagranskio tėvai apie 1890 m.  Pasitelkusi visą internetu prieinamą informaciją pamėginau atkurti tragišką šios šeimos istoriją. Įvairiai rašoma jų pavardė, tačiau aš vartosiu be minštosios i, taip ji buvo rašoma rusiškai sinagogos knygose, taip įrašyta jų lietuviškuose pasuose. Tik išsigelbęję ir išlikę gyvi, vieni emigravę prieš karą į Izraelį, kiti išgyvenę karo baisumus ir getą čia, Lietuvoje, o vėlaiu išvykę į JAV, Bagranskiai save įvardijo kaip Bagriansky. Pirmuosius Bagranskius Prienų sinagogos knygose aptikau nuo 1839 m., kai mirė našlė Cyda Bagranskienė, našlė, palikdama sūnų Mendelį-Mejerį. 1844 m. Zelmanas ir Frida Bagranskiai pa...

  KUNIGŲ MARMŲ DINASTIJA PRIENŲ BAŽNYČIOJE Senosiose Prienų kapinėse, vakarinėje, vadinamoje turtingųjų, dalyje yra išlikęs didelis marmuro antkapis, aptvertas metaline tvorele, su žiojėjančia išdraskyto jo amžinojo poilsio rūsio skyle. Čia palaidotas Prienų bažnyčios administratorius kunigas Pranciškus Marma. Tai ketvirtas pagal senumą šių kapinių antkapis. Užrašas - lenkų kalba: "Čia ilsisi kūnas / kunigo Pranciškaus Marmo / g. 1835 spalio 17 d. / m. 1876 sausio 6 d." Trumpa Pranciškaus Marmos biografija: į Seinų kunigų seminariją įstojo 1854 m. kovo mėn. Kunigu įšventintas 1858 m. spalio 24 d. 1858–1859 m. paskirtas į Berznyko parapiją vikaru, 1859–1861 m. vikaru į Gražiškių filiją, 1862 - 1863 m. buvo Vilkaviškio parapijos vikaru. Nuo 1866 m. - Krasnapolio parapijos vikaras. Kunigo Pranciškaus Marmos kapas 2019 m. Prienš senosiose kapinėse           Pasakojant apie kun. Pranciškų, negalima nepaminėti jo brolių, pusbrolių ir jau jaunesnės k...