Klajonės į praeitį

  KLEBIŠKIO KAIMO IR DVARO ISTORIJA Jei kurčiau Klebiškio kaimo herbą, jame būtinai būtų duonos kepalėlis. Ant kalvos įsikūręs Klebiškio kaimas garsus savo piliakalniu, sovietmečiu pastatyta koplytėle ir, bene, tik vietiniams žinomu čia buvusiu dvaru. Išlikę dvaro pastatai, nežinia kiek autentiški, į pasaulį jau žvelgiantys pro plastikinius langus, apsupti neišsenkančiais tvenkiniais, senų medžių alėjomis  ir vis dar vaisius vedančių senų obelų sodu. Pasidomėjus šio kaimo istorija, paaiškėjo gal įdomi jo atsiradimo legenda. Visos legendos turi pagrindo, nors per šimtmečius pasakotos-perpasakotos dažnai tampa labiau pasakomis, nei istoriniais faktais. Aleksandras Polujanskis (1814-1866). Šaltinis Vikipedija. Maždaug XIX a. viduryje po Suvalkų guberniją darbo reikalais keliaudavo miškininkas ir kraštotyrininkas Aleksandras Polujanskis (1814-1866). Šių kelionių išdavoje gimė knyga „Kelionės po Augustavo guberniją“, Jis surinko labai reikšmingą medžiagą apie gamtą, valstiečių bui...

  KAIP FILOLOGIJA SUGRIOVĖ LEGENDĄ Jokiu dokumentu nepagrįstą istoriją apie šalia Birštono kapinių už tvoros "palaidotą" žmogų pateikė viena studentė (pavardės nenoriu minėti) savo 2001 m. bakalauriniame darbe „Senosios Birštono kapinės“, p.21. Jos pasakojimo esmė tokia: 1911 m. Birštone poilsiavo lenkų kilmės vokiečių karininkas Antonis Schymanskis, kuris užmezgė romaną su Kurhauze dirbusia jauna lietuvaite Maryte. Baigiantis atostogoms karininkas savo mylimai pasipiršo, bet ši ne tik nesutiko už jo tekėti, bet ir išdavė jį su kitu. Įsimylėjęs Antonis 1911 m. liepos 8 d. ant Kurhauzo laiptų nusišovė. Toliau cituoju autorę pažodžiui: „Po šio įvykio mergina, norėdama išpirkti savo kaltę, palaidojo karininką A. Schymanski, kaip savižudį, už Birštono kapinių tvoros ir net pastatė jam paminklą ir niekada Birštone nesirodė." (E. M., 2001 m. bakalaurinis darbas „Senosios Birštono kapinės“, p.21). Jau penketą metų skaitmeninu Lietuvos kapines, tame tarpe ir Birštono, todė...