Klajonės į praeitį

  KLAIŠIŲ DVARO ISTORIJA Klaišių dvaro spirito varykla 1936 m.   Šiaulių „Aušros“ muziejus. Vieni iš gražiausių išlikusių senųjų dvarų pastatų griuvėsių tebestovi   dab. Akmenės rajone. Klaišių dvaro ūkiniai pastatai, po kolūkio išardymo, tapę niekam nereikalingi, buvo apleisti, išplėšti, neteko stogo, nors iki šiol stebina jų pastatų grožis ir elegancija. Pagal legendą, pastatus statė pono į mokslus išleistas gabus baudžiauninko vaikas Feliksas Norkus. Tai gi, apie architektą ir statytoją žinoma daugiau, nei apie buvusius šio dvaro valdytojus Burbas. Istoriją pradėsiu nuo Šiaudinės dvaro savininko Roko Godlevskio, Upytės pavieto sargybinio, ir Joanos Teresės Gadonaitės antros dukters Klaros vedybų su Žemaičių kunigaikštystės regentu Jurgiu Burba. Pora susituokė 1797 Papilės bažnyčioje. Pirmus metus jie  gyveno Šiaudinės dvare.  Sekantį rudenį Klarai Burbienei, iškankintai sunkaus gimdymo, į namus buvo parvežtas kunigas ir jis pakrikštijo gimdymo metu mirus...

                                                  BALSIŲ DVARO PASLAPTIS   Kadaise buvo toks Balsių dvaras ant Virvytės upės kranto, visai šalia Paragių dvaro, Lazdynų Pelėdos tėviškės (dabar – Akmenės raj.). Jame XIX a. 8-tame dešimtmetyje gyveno kilmingas Antanas Nikodemas Moro, XIX a. pačioje pradžioje iš Livonijos atvykusio į Tryškių dvarą žemės ribų teisėjo Mykolo Moro anūkas.  1879 01 22 į Balsių dvarą parsivežė žmoną, Grodno gubernijos miestelėnę, gyvenusią Kapėnų dvare, Mariją Šafranko. Pora susilaukė 8 vaikų. Priešpaskutinis vaikas, Liudvikas Jonas, gimė 1889 m. gegužės 5 d. Po šio vaiko gimimo ir prasideda Balsių dvaro paslaptis. Marija Šafranko Morienė po 7 mėnesių ir 5 dienų (1889 m. gruodžio 10 d.) vėl pagimdė vaiką - dukrą Bronislavą. Bent jau taip skelbia krikšto įrašas Tryškių bažnyčios knygoje. XIX a. gimęs 6 mėnesių neišnešiotas vaika...