Pranešimai

Vaizdas
  UŽMIRŠTAS 1863 M. SUKILIMO TREMTINYS Slaptas ypatingų po 1863-1864 m. sukilimo stremtinių konvojus į Sibirą Šio kunigo net kapas Kruopių kapinėse (Akmenės raj.) suskaitmenintas kaip nežinomas, nors man nesunkiai pavyko jį rasti, nes palaidotas šalia kitų šios parapijos kunigų, ir perskaityti užrašą antkapyje nebuvo sunku: „Czia / ils Kuniga / J. LEONAWICZES / miri / 1881 m. / majaws m. 25 d.“ Vikipedijoje „Kruopių bažnyčia“ paminėtas kunigas-tremtinys, tačiau jo pavardė parašyta klaidingai. Lotyniškose, lenkiškose metrikose jo pavardė - Leonowicz, rusiškuose tremties dokumentuose – Леонович, o antkapyje žemaitiškai Leonawiczes, tačiau ne LeVanavičius, kaip parašyta vikipedijoje ar Akmenės krašto enciklopediniame žodyne (AKEZ). Jono pavardės keitimo istorija gana intriguojanti. XIX a. pradžioje valstiečio vaikui įstoti į kunigų seminariją nebuvo taip paprasta. Gal būt, parapijos kunigų pastebėtas gabus vaikas buvo rekomenduotas siekti mokslų, krikšto metrikoje „suponinant“ valsti...
Vaizdas
  KLEBIŠKIO KAIMO IR DVARO ISTORIJA Jei kurčiau Klebiškio kaimo herbą, jame būtinai būtų duonos kepalėlis. Ant kalvos įsikūręs Klebiškio kaimas garsus savo piliakalniu, sovietmečiu pastatyta koplytėle ir, bene, tik vietiniams žinomu čia buvusiu dvaru. Išlikę dvaro pastatai, nežinia kiek autentiški, į pasaulį jau žvelgiantys pro plastikinius langus, apsupti neišsenkančiais tvenkiniais, senų medžių alėjomis  ir vis dar vaisius vedančių senų obelų sodu. Pasidomėjus šio kaimo istorija, paaiškėjo gal įdomi jo atsiradimo legenda. Visos legendos turi pagrindo, nors per šimtmečius pasakotos-perpasakotos dažnai tampa labiau pasakomis, nei istoriniais faktais. Aleksandras Polujanskis (1814-1866). Šaltinis Vikipedija. Maždaug XIX a. viduryje po Suvalkų guberniją darbo reikalais keliaudavo miškininkas ir kraštotyrininkas Aleksandras Polujanskis (1814-1866). Šių kelionių išdavoje gimė knyga „Kelionės po Augustavo guberniją“, Jis surinko labai reikšmingą medžiagą apie gamtą, valstiečių bui...
Vaizdas
  RAINIŲ KANKINYS KONSTANTINAS BUČIUS Kairiškių kaime (Akmenės raj.) gyveno Bučių šeima, lankėme tą pačią mokyklą, tačiau niekas apie Rainiuose nužudytą jų giminaitį kaime nekalbėjo. Vieni - gal nežinojo, kiti – bijojo. Gražuolis, poetas ir skaitovas, šaulys, kraštotyros būrelio vadovas Konstantinas Bučius suimtas Telšiuose 1941 02 22, kaltintas skleidęs antisovietinę agitaciją. Nutarimą suimti pasirašė NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas Petras Raslanas ir oper. įgaliotinis Aleksejus Galkinas. Tardė Aleksejus Galkinas. BBK: SSRS 8-osios armijos ir NKGB Telšių apskrities skyriaus atstovo specialiosios komisijos 1941 06 25 nutarimas - mirties bausmė pagal RSFSR BK 58-10 str. - įvykdyta 1941 06 25. Visi, kurie kada nors rašė ar pasakojo apie Konstantiną, visų vadintą tiesiog Kostu, pirmiausia paminėdavo jo dailų sportišką stotą ir gražų baritoną. Gimė Konstantinas 1922 m. vasario 11 d. Kairiškių kaime, Tryškių parapijoje, o 26 d. kūdikį pakrikštijo kun. V. Venclauskis Š...
Vaizdas
  GENEROLO VINCO GRIGALIŪNO-GLOVACKIO DVIGUBOS PAVARDĖS PASLAPTIS Vincentas Grigaliūnas gimė Jiezne, Kvintų dvaro kumetyne 1885-08-09, kaip Onos Grigaliūnaitės nesantuokinis sūnus (LVIA f 1049, ap. 1, b. 15, nr.141, l. 69). Generolas savo knygoje 21 psl. rašo: „Aš gimiau labai silpnas ir beveik aklas. Tėvelio namie nebuvo, nes buvo kažkur iškeliavęs dirbti. Senelis neseniai buvo miręs“ . Senelis Motiejus Grigaliūnas mirė 1882-07-20, palikdamas skurdžioje lūšnelėje našlę Oną Grigaliūnienę (Sideravičiūtę) su pulku vaikų. Duktė Ona Grigaliūnaitė (g. apie 1861 m.) buvo vyriausia, tad jai teko ne tik vienišos motinos dalia, bet ir rūpestis pasiligojusia motina ir savo dviem jaunesniais broliais ir keturiomis seserimis. Tai buvo generolo pirmas melas apie nebūtą tėvą. Patėvis, 48 m. jaunikis iš Užuguosčio Stanislovas Glovackis į šeimą atėjo tik po 6 metų - 1901-02-11. (LVIA f. 1049, ap. 1, b. 31, nr.21, l. 44). „ Kaip sugyveno mano tėvai, tai ne mano reikalas spręsti, o juo labiau teisti...