Pranešimai

Vaizdas
   ŽEMAITIJOS BAJORAI MILEVIČIAI  Šiemet balandžio 28 d. sukaks 126 metai kai Pikelių miestelyje (dab. Mažeikių raj.) 1900 m. gimė lakūnas, Lietuvos sklandymo pradininkas, aviacijos majoras Vitalis Milevičiaus.  Lietuvos kariuomenėje V. Milevičius tarnavo 1921-1937 m. laikotarpyje. 1928 m. jam suteiktas I-os eilės karo lakūno vardas. Susidomėjęs bemotorių skraidymo aparatų galimybėmis, Milevičius, prižiūrėjęs pirmojo lietuviško sklandytuvo statybą, pats, kaip patyręs lakūnas, ir išbandė naująjį kūrinį.  Apdovanojimai: DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928) ir Plieno Sparnų garbės ženklu (1933). Lakūnas Vitalis Milevičius 1935 m., Nuotrauka iš Lietuvos Aviacijos muziejaus fondų. i. 1 pav. Milevičių, gyvenusių Telšių paviete, giminės herbas Dombrova Lenkų istorikas Grzegorz‘as Błaszczyk‘as savo šešiatomyje veikale „Herbarz szlachty žmudzkiej“, T 4, l. 113-114, trumpai apžvelgė Žemaitijos bajorų Milevičių (Milewicz, Mil...
Vaizdas
  UŽMIRŠTAS 1863 M. SUKILIMO TREMTINYS Slaptas ypatingų po 1863-1864 m. sukilimo stremtinių konvojus į Sibirą Šio kunigo net kapas Kruopių kapinėse (Akmenės raj.) suskaitmenintas kaip nežinomas, nors man nesunkiai pavyko jį rasti, nes palaidotas šalia kitų šios parapijos kunigų, ir perskaityti užrašą antkapyje nebuvo sunku: „Czia / ils Kuniga / J. LEONAWICZES / miri / 1881 m. / majaws m. 25 d.“ Vikipedijoje „Kruopių bažnyčia“ paminėtas kunigas-tremtinys, tačiau jo pavardė parašyta klaidingai. Lotyniškose, lenkiškose metrikose jo pavardė - Leonowicz, rusiškuose tremties dokumentuose – Леонович, o antkapyje žemaitiškai Leonawiczes, tačiau ne LeVanavičius, kaip parašyta vikipedijoje ar Akmenės krašto enciklopediniame žodyne (AKEZ). Jono pavardės keitimo istorija gana intriguojanti. XIX a. pradžioje valstiečio vaikui įstoti į kunigų seminariją nebuvo taip paprasta. Gal būt, parapijos kunigų pastebėtas gabus vaikas buvo rekomenduotas siekti mokslų, krikšto metrikoje „suponinant“ valsti...
Vaizdas
  KLEBIŠKIO KAIMO IR DVARO ISTORIJA Jei kurčiau Klebiškio kaimo herbą, jame būtinai būtų duonos kepalėlis. Ant kalvos įsikūręs Klebiškio kaimas garsus savo piliakalniu, sovietmečiu pastatyta koplytėle ir, bene, tik vietiniams žinomu čia buvusiu dvaru. Išlikę dvaro pastatai, nežinia kiek autentiški, į pasaulį jau žvelgiantys pro plastikinius langus, apsupti neišsenkančiais tvenkiniais, senų medžių alėjomis  ir vis dar vaisius vedančių senų obelų sodu. Pasidomėjus šio kaimo istorija, paaiškėjo gal įdomi jo atsiradimo legenda. Visos legendos turi pagrindo, nors per šimtmečius pasakotos-perpasakotos dažnai tampa labiau pasakomis, nei istoriniais faktais. Aleksandras Polujanskis (1814-1866). Šaltinis Vikipedija. Maždaug XIX a. viduryje po Suvalkų guberniją darbo reikalais keliaudavo miškininkas ir kraštotyrininkas Aleksandras Polujanskis (1814-1866). Šių kelionių išdavoje gimė knyga „Kelionės po Augustavo guberniją“, Jis surinko labai reikšmingą medžiagą apie gamtą, valstiečių bui...