Klajonės į praeitį

  KAI KAPAS NUŠLUOJAMAS NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS Veiverių kapinėse pačiame centre, kur palaidoti kilmingesni ar turtingesni veiveriškiai, jau prismaigstyta lentelių „Kapas neprižiūrimas...“ Naikintinas, perleidžiamas norintiems palaidoti savo artimuosius ant svetimų kaulų. Vienas iš kapų jau sulygintas su žeme, paminklas nuverstas, metalinės lentelės su užrašytais palaidotųjų duomenimis – nuluptos. Dvi plokštės su skirtingomis pavardėmis lyg ir ne giminių, tačiau kažkas tarp jų turi būti bendro. Noriu, kad bent jau išliktų kažkoks prisiminimas apie tą šeimą, kai paminklo liekanos iškeliaus į sąvartyną... Vienoje yra užrašas, kad čia ilsisi kūnas BRONISLAVOS IŠ JUDZENTOVIČIŲ GORČINSKIENĖS, mirusios 1893 m. kovo 17 d. Kitoje plokštėje užrašyta, kad tai TEODOROS IŠ GAURONSKIŲ RAMANAUSKIENĖS kapas, kuri mirė 1894 m. sausio 1 d. Vartau Veiverių bažnyčios knygas ir randu, kad Bronislava, Paviemuonių palivarko valdytojo Tomo Gorčinskio žmona, mirė 41 metų amžiaus, Bernardo ir Cholastikos Staw...

   ŽEMAITIJOS BAJORAI MILEVIČIAI  Šiemet balandžio 28 d. sukaks 126 metai kai Pikelių miestelyje (dab. Mažeikių raj.) 1900 m. gimė lakūnas, Lietuvos sklandymo pradininkas, aviacijos majoras Vitalis Milevičiaus.  Lietuvos kariuomenėje V. Milevičius tarnavo 1921-1937 m. laikotarpyje. 1928 m. jam suteiktas I-os eilės karo lakūno vardas. Susidomėjęs bemotorių skraidymo aparatų galimybėmis, Milevičius, prižiūrėjęs pirmojo lietuviško sklandytuvo statybą, pats, kaip patyręs lakūnas, ir išbandė naująjį kūrinį.  Apdovanojimai: DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928) ir Plieno Sparnų garbės ženklu (1933). Lakūnas Vitalis Milevičius 1935 m., Nuotrauka iš Lietuvos Aviacijos muziejaus fondų. i. 1 pav. Milevičių, gyvenusių Telšių paviete, giminės herbas Dombrova Lenkų istorikas Grzegorz‘as Błaszczyk‘as savo šešiatomyje veikale „Herbarz szlachty žmudzkiej“, T 4, l. 113-114, trumpai apžvelgė Žemaitijos bajorų Milevičių (Milewicz, Mil...

  UŽMIRŠTAS 1863 M. SUKILIMO TREMTINYS Slaptas ypatingų po 1863-1864 m. sukilimo stremtinių konvojus į Sibirą Šio kunigo net kapas Kruopių kapinėse (Akmenės raj.) suskaitmenintas kaip nežinomas, nors man nesunkiai pavyko jį rasti, nes palaidotas šalia kitų šios parapijos kunigų, ir perskaityti užrašą antkapyje nebuvo sunku: „Czia / ils Kuniga / J. LEONAWICZES / miri / 1881 m. / majaws m. 25 d.“ Vikipedijoje „Kruopių bažnyčia“ paminėtas kunigas-tremtinys, tačiau jo pavardė parašyta klaidingai. Lotyniškose, lenkiškose metrikose jo pavardė - Leonowicz, rusiškuose tremties dokumentuose – Леонович, o antkapyje žemaitiškai Leonawiczes, tačiau ne LeVanavičius, kaip parašyta vikipedijoje ar Akmenės krašto enciklopediniame žodyne (AKEZ). Jono pavardės keitimo istorija gana intriguojanti. XIX a. pradžioje valstiečio vaikui įstoti į kunigų seminariją nebuvo taip paprasta. Gal būt, parapijos kunigų pastebėtas gabus vaikas buvo rekomenduotas siekti mokslų, krikšto metrikoje „suponinant“ valsti...