Klajonės į praeitį

  UŽMIRŠTAS 1863 M. SUKILIMO TREMTINYS Slaptas ypatingų po 1863-1864 m. sukilimo stremtinių konvojus į Sibirą Šio kunigo net kapas Kruopių kapinėse (Akmenės raj.) suskaitmenintas kaip nežinomas, nors man nesunkiai pavyko jį rasti, nes palaidotas šalia kitų šios parapijos kunigų, ir perskaityti užrašą antkapyje nebuvo sunku: „Czia / ils Kuniga / J. LEONAWICZES / miri / 1881 m. / majaws m. 25 d.“ Vikipedijoje „Kruopių bažnyčia“ paminėtas kunigas-tremtinys, tačiau jo pavardė parašyta klaidingai. Lotyniškose, lenkiškose metrikose jo pavardė - Leonowicz, rusiškuose tremties dokumentuose – Леонович, o antkapyje žemaitiškai Leonawiczes, tačiau ne LeVanavičius, kaip parašyta vikipedijoje ar Akmenės krašto enciklopediniame žodyne (AKEZ). Jono pavardės keitimo istorija gana intriguojanti. XIX a. pradžioje valstiečio vaikui įstoti į kunigų seminariją nebuvo taip paprasta. Gal būt, parapijos kunigų pastebėtas gabus vaikas buvo rekomenduotas siekti mokslų, krikšto metrikoje „suponinant“ valsti...

  GENEROLO VINCO GRIGALIŪNO-GLOVACKIO DVIGUBOS PAVARDĖS PASLAPTIS Vincentas Grigaliūnas gimė Jiezne, Kvintų dvaro kumetyne 1885-08-09, kaip Onos Grigaliūnaitės nesantuokinis sūnus (LVIA f 1049, ap. 1, b. 15, nr.141, l. 69). Generolas savo knygoje 21 psl. rašo: „Aš gimiau labai silpnas ir beveik aklas. Tėvelio namie nebuvo, nes buvo kažkur iškeliavęs dirbti. Senelis neseniai buvo miręs“ . Senelis Motiejus Grigaliūnas mirė 1882-07-20, palikdamas skurdžioje lūšnelėje našlę Oną Grigaliūnienę (Sideravičiūtę) su pulku vaikų. Duktė Ona Grigaliūnaitė (g. apie 1861 m.) buvo vyriausia, tad jai teko ne tik vienišos motinos dalia, bet ir rūpestis pasiligojusia motina ir savo dviem jaunesniais broliais ir keturiomis seserimis. Tai buvo generolo pirmas melas apie nebūtą tėvą. Patėvis, 48 m. jaunikis iš Užuguosčio Stanislovas Glovackis į šeimą atėjo tik po 6 metų - 1901-02-11. (LVIA f. 1049, ap. 1, b. 31, nr.21, l. 44). „ Kaip sugyveno mano tėvai, tai ne mano reikalas spręsti, o juo labiau teisti...

 VIENAS KRYŽIUS DVIEMS BROLIAMS-SAVANORIAMS BAJORŲ JEZERSKŲ GIMINĖS ISTORIJA  Prienų senosiose kapinėse yra išlikęs tik vienas Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorio kryžius. Praėjusiais metais Lietuvos kario savanorio Jono Jezersko kapas įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Lietuvos Vyriausybė 1918 m. gruodžio 29 d. atsišaukime „Lietuvos piliečiai“ kvietė vyrus stoti į jaunos atsikūrusios valstybės krašto apsaugą ir paskelbė įstojusiųjų garantijas: savanoriai bus aprūpinti žeme, šeimos kas mėnesį gaus 50 markių pašalpas. Valstybė buvo tokia neturtinga ir nepasiruošusi kariuomenės kūrimui, kad į kariuomenę stoję savanoriai gaudavo tik kepurę, diržą, tautiškų spalvų trikampį ant kairės rankovės. Uniformas gavo tik po kelių mėnesių. Kas skatino jaunuolius stoti savanoriais: pažadėtas žemės gabalėlis ar patriotizmas? Dažnai žmogaus ekstremalių poelgių šaknų ieškoma jo šeimoje. Šiame pasakojime ir apžvelgsiu vienos šeimos, netekusios dviejų sūnų, istoriją. Bajoras Antanas Jez...

  TREMTINIŲ KLEBONAS. TOBOLSKAS KUN. B. S. KONCEVIČIUI (1836-1883) ATMINTI  Prieš keletą metų Viekšnių senosiose kapinėse pastebėjau kunigo Benedikto Stanislovo Koncevičiaus antkapį su įrašu: „Cze els klebons tabolskas bazniczes Benediktas Koncewicze, giemes 1836 m. 30 spale, mere 1883 m. 8 d. kowa. Bowa gimema Weiksznu parapiyes” . Viekšnių bažnyčios krikšto metrikų knygoje rašoma: „ 1836 m. spalio 27 d. Žiogaičių k. gimė ir buvo pakrikštytas kūdikis vardu Benediktas Stanislovas, Viekšnių valsčiaus valstiečių Jono ir Julijonos Sierakauskaitės Končių, teisėtų sutuoktinių, sūnus“ 1 . Liūdnas šios kilnios, tačiau užmirštos asmenybės likimas. Neįrašytas jis į Viekšnių bažnyčioje tarnavusių kunigų sąrašą, nors čia praleido savo paskutinius du metus. Tačiau gerų žmonių dėka išsaugotas ir prižiūrimas jo kapas davė pradžią mano paieškoms. Julijonos Veronikos Magdalenos tėvai bajorai Mykolas Sierakauskas ir Veronika Nagevičiūtė, XIX a. pr. gyvenę Leckavos miestelyje, susituokė 180...

  ŠVIESIAUSIOJI KUNIGAIKŠTIENĖ ŠARLOTA VON LIEVEN Bet kuris pasakojimas apie Viekšnių miestelį ar ten kažkada buvusį dvarą yra palydimas kažkada neteisingai ir negarbingai baronienę Šarlotą apibūdinusio literatūros istoriko M. Biržiškos, bene pirmuoju raštiškai paskelbtu, pasakojimu: " XIX a. pradžioje, dar prieš abu lenkmečiu, Viekšniai priklausė buvusiai Povilo I meilužei, carienės freilinai Šarlotai Livenienei, caro Mikalojaus I auklėtojai, 1826 m. jo pakeltai kunigaikštiene ir 1828 m. mirusiai; ji gyveno mūsų starostijos namuose." (M. Biržiška, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, 25 psl.). Kuo rėmėsi istorikas M. Biržiška, taip teigdamas, jis nenurodo, tačiau ši informacija vėliau kartojama visuose leidiniuose. Vieno straipsnio apie Viekšnius autorius net matė štai ką: "Slėpingumą (Viekšnių cerkvės – aut. past.) dar didindavo patvoryje surikiuoti keli antkapiai su įžambiu skersiniu ant akmeninių kryžių. Vienas jų – šlifuoto granito su stilizuota kiri...