Klajonės į praeitį

  KLAIŠIŲ DVARO ISTORIJA Klaišių dvaro spirito varykla 1936 m.   Šiaulių „Aušros“ muziejus. Vieni iš gražiausių išlikusių senųjų dvarų pastatų griuvėsių tebestovi   dab. Akmenės rajone. Klaišių dvaro ūkiniai pastatai, po kolūkio išardymo, tapę niekam nereikalingi, buvo apleisti, išplėšti, neteko stogo, nors iki šiol stebina jų pastatų grožis ir elegancija. Pagal legendą, pastatus statė pono į mokslus išleistas gabus baudžiauninko vaikas Feliksas Norkus. Tai gi, apie architektą ir statytoją žinoma daugiau, nei apie buvusius šio dvaro valdytojus Burbas. Istoriją pradėsiu nuo Šiaudinės dvaro savininko Roko Godlevskio, Upytės pavieto sargybinio, ir Joanos Teresės Gadonaitės antros dukters Klaros vedybų su Žemaičių kunigaikštystės regentu Jurgiu Burba. Pora susituokė 1797 Papilės bažnyčioje. Pirmus metus jie  gyveno Šiaudinės dvare.  Sekantį rudenį Klarai Burbienei, iškankintai sunkaus gimdymo, į namus buvo parvežtas kunigas ir jis pakrikštijo gimdymo metu mirus...

  JUZEFA KSAVERIJA SVETOPOLK-MIRSKYTĖ, GRAFIENĖ BROEL-PLIATERIENĖ Kažkada pasakojau Pavirvyčio dvaro (Telšių raj.) naują istoriją, paneigusią plačiai paplitusią legendą apie Druvių prancūzišką kilmę. Tęsdama šios giminės tyrinėjimus, nuklydau į Kurtuvėnų parapiją, kur XVIII-XIX a. gyveno kilmingieji ponai Druvės (Druw, Druff ar Druf), Svetopolk-Mirskiai ir, didžiam mano nustebimui, Godlevskiai. Šį vakarą papasakosiu apie Juzefos Mirskytės Druvienės dukterėčią, jos vyresnio brolio Leono dukrą, kurią ir matote nuotraukoje. Leonas Mirskis, Šiaulių apskrities teisėjų kolegijos prezidentas, būdamas jau 39 metų amžiaus, 1808 m. vasario 18 d. vedė kaimyniniame dvare gyvenusią 29 metų Joaną Doviataitę (Johanna Dowiatt). Joana buvo oficialiai išsiskyrusi, pripažinus jos pirmąją santuoką su Jokūbu Talvoš Steckevičiumi fiktyvia. Leoną ir Joaną sutuokė Leono vyriausias brolis, Žemaitijos katedros kanauninkas Jonas Mirskis. Naują gyvenimo etapą Joana pradėjo Dzidų dvare, nuo seno priklausiusia...

  PAKLYDĘS ANTKAPIS. Protėvių pėdsakais P ovilo ir Elenos Sedalytės Gaudėšių antkapio dalis Viekšnių senosiose kapinėse "Viekšnių senosiose kapinėse išstumta iš savo amžinojo poilsio vietos nuo kapo prie kapo klajoja seno antkapio dalis su užrašu “POVIŁAS numire m. 1840 / ir ELENA / isz SEDALU m. 1855 / GAUDIESZIEJ.” Jų kapą jau seniai dengia svetima marmurinė plokštė.", - tikią istoriją radau kraštotyrininko viekšniškio Bronislovo Kerio video AVE MARIJA, Viekšnių senosios kapinės, 2011. Iš Sedalių kilusi mano močiutė Morta Andriuškaitė. Šios giminės medis jau seniai užaugintas, siekiantis iki apie 1700 m. gimusio protėvio Motiejaus Sedalio iš Užlieknės kaimo Viekšnių parapijoje. Jo sūnus Antanas (1738-1806) susilaukė keturių sūnų ir penkių dukterų. Marcelę  ištekino už Filipo Mazoveckio iš Sovaičių k. (mano protėviai), o Eleną - už Povilo Gaudėšiaus iš Meinorių k. Povilo tėvas Jonas (1743-1807), Kazimiero sūnus, taip pat užaugino 4 sūnus. Povilas (1781-1840) buvo antras sū...