JUZEFA KSAVERIJA SVETOPOLK-MIRSKYTĖ, GRAFIENĖ BROEL-PLIATERIENĖ

Kažkada pasakojau Pavirvyčio dvaro (Telšių raj.) naują istoriją, paneigusią plačiai paplitusią legendą apie Druvių prancūzišką kilmę. Tęsdama šios giminės tyrinėjimus, nuklydau į Kurtuvėnų parapiją, kur XVIII-XIX a. gyveno kilmingieji ponai Druvės (Druw, Druff ar Druf), Svetopolk-Mirskiai ir, didžiam mano nustebimui, Godlevskiai.

Šį vakarą papasakosiu apie Juzefos Mirskytės Druvienės dukterėčią, jos vyresnio brolio Leono dukrą, kurią ir matote nuotraukoje.

Leonas Mirskis, Šiaulių apskrities teisėjų kolegijos prezidentas, būdamas jau 39 metų amžiaus, 1808 m. vasario 18 d. vedė kaimyniniame dvare gyvenusią 29 metų Joaną Doviataitę (Johanna Dowiatt). Joana buvo oficialiai išsiskyrusi, pripažinus jos pirmąją santuoką su Jokūbu Talvoš Steckevičiumi fiktyvia. Leoną ir Joaną sutuokė Leono vyriausias brolis, Žemaitijos katedros kanauninkas Jonas Mirskis. Naują gyvenimo etapą Joana pradėjo Dzidų dvare, nuo seno priklausiusiame Leono tėvui Baltramiejui. Rudeniop, rugsėjo 15 d. porai gimė dukrytė. Po poros dienų Kurtuvėnų bažnyčioje ją pakrikštijo Juzefos Ksaverijos vardu. Deja, po poros savaičių (1808 m. spalio 2 d.) mama mirė, sulaukusi vos 30 metų. Leonas Mirskis daugiau nebevedė. Ar sulaukė senasis teisėjas savo vienturtės dukros vestuvių, nepavyko nustatyti, tačiau Ksaveriją už vyro išleido Leono vyresnioji sesuo Juzefa Mirskytė Druvienė. Vestuvės įvyko Raudėnų dvare 1833 m. kovo 18 d. Ji ištekėjo už grafo Adomo Mykolo Broel-Pliaterio. Prie altoriaus Ksaveriją palydėjo Antanas Druvė, būsimasis Pavirvyčio dvaro savininkas. Juzefa Druvienė su dukra Kazimiera krikštijo ir pirmąją Pliaterių dukrą.

Pirmosios dvi Pliaterių dukros gimė Leomirz dvare, Kurtuvėnų parapijoje. Kai kas teigia, kad pora apsigyveno Kerėžių dvare, kuris XIX a. pradžioje buvęs vienas iš vienuolikos grafo Adomo Brioel-Pliaterio turėtų dvarų. Vėliau jis, būdamas silpnos valios, neūkiškas žmogus, didelę savo turto dalį praradęs dengdamas skolas. Likę tik Kerėžiai, Palendriai ir Vaitaičiai. Tačiau pirmųjų dukrų krikšto metrikose minimas Leomirz dvaras, kurio vietos šiandien nepavyksta nustatyti. Prisiminus, kad Ksaverijos tėvas buvo Leonas Mirskis, galimai kažkuri turėta Mirskių valda buvo pavadinta jo garbei.

Sūnus Mykolas Jonas Antanas Bonifacas gimė jau Panevėžio parapijoje Savitiškio dvare. Ksaverija su Adomu susilaukė devynių vaikų: 3 sūnų ir 6 dukterų. Labiausiai Lietuvai žinomi arba nusipelnę Adomo Mykolo ir Juzefos Ksaverijos Mirskytės Pliaterių šeimos nariai: anūkė Marija Putvinskaitė ištekėjo už Antano Martyno Zmuidzinavičiaus - Lietuvos dailininko. Kitas anūkas Vladas Gerardas Putvinskis buvo visuomenės ir kultūros veikėju, rašytoju, knygnešiu, žuvininkystės pradininku Lietuvoje. Po 1863 m. sukilimo buvo ištremtas į Sibirą.

Grafas Adomas Broel-Pliateris mirė Kerežių dvare (Šaukėnų parapijoje) 1869 m., sulaukęs 64 metų amžiaus. Ksaverija savo vyrą pergyveno, tačiau tolimesnis jos likimas kol kas nežinomas.

2022 12 08

I. Barono Mantoifelio fotoateljė Rygoje. Įamžinta 1863 m. sukilimo rėmėja Ksaverija Svetopolk-Mirskytė-Pliaterienė. Nuotrauka daryta Rygoje XIX a. 8-ame dešimtmetyje. Šiaulių "Aušros" muziejaus eksponatas.