JURGIS GRYBAUSKAS – PIRMASIS LIETUVIS MOKYTOJAS ŠILALĖJE

Prienuose registruota „Istorikų ir kolekcininkų draugija“ įgyvendina projektą – „Veiverių mokytojų seminarijos įamžinimas elektroninėje erdvėje“¹, kurios pagrindinis tikslas - vienoje vietoje pateikti informaciją apie seminariją baigusias asmenybes. Ją baigė daugiau nei 1000 absolventų. Darbo daug, tad tegu šis mano pasakojimas bus mažas indėlis į šį projektą.

Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918) - tai pirmoji lietuvių mokytojų rengimo įstaiga carinėje Rusijos imperijoje ir vienintelė, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Seminaristai pasklido po visą Lietuvą, jų tarpe – daug iškilių, Lietuvos istorijoje palikusių gilų pėdsaką, asmenybių. Vienas iš absolventų – Jurgis Grybauskas – pirmasis lietuvis mokytojas Šilalėje, atvykęs 1907 m. į mieste jau veikusią liaudies mokyklą.

Kapitonas Jurgis Grybauskas, 1927 m., Kaunas (nuotr. iš paso)

Jurgis Grybauskas gimė 1877-10-07 Pakuonio parapijoje, Girininkų k., Marijampolės apskr., Suvalkų gub. valstiečių Jurgio ir Kotrynos Rimaitės Grybauskų šeimoje. Jurgis - Veiverių mokytojų seminarijos 1896 m. laidos absolventas. Pradžioje mokytojavo Lenkijoje. Apie šį jo gyvenimo dešimtmetį nėra jokių žinių. 1906 m. paskirtas mokytoju į Kelmę. 1906 m. rugpjūčio 25 d. Jurgis pakrikštijo Kelmėje gyvenusios našlės nesantuokinį sūnų Juozapą Slivonik, gimusį to pačio mėnesio 17 d. Tai pirmasis J. Grybausko paminėjimas Žemaitijoje². 

Juozapo Slivonik (vėliau Juozas Grybauskas) krikšto metrika 1906 m. Kelmės RKB (Onos velionis vyras Pranciškus, Juozapo s., Slivonik išbrauktas ir vietoj jo įrašyta „Slivonik našlė“).

Nors ne viską atskleidžia bažnytinės metrikų knygos, tačiau ir tarp eilučių galima šį tą perskaityti. Po trijų mėnesių 1906-11-21 Jurgis Grybauskas vedė savo krikštasūnio motiną³ ir taip tapo vieno iškiliausių pokario aktorių ir režisierių Juozo Slivonik-Grybausko įtėviu.

„1906 m. lapkričio 21 d. Kelmės bažnyčioje, gavus Telšių vyskupijos dispensą nr.2938, išduotą 1906 m. spalio 29 d., dėl dvasinės giminystės („оть иродства духовного“), kun. Janušauskas sutuokė valstietį Jurgį Grybauską, 29 m. jaunuolį, su valstiete Ona Slivonik, 34 m. našle. Abu – iš Kelmės miesto ir parapijos. Jaunojo tėvai: Jurgis ir Kotryna Rimaitė Grybauskai, jaunosios tėvai: Martynas ir Marijona Karninskaitė Moisai.“ 

Jurgis Grybauskas 1925 m. (nuotr. iš paso) ir apie 1954 m. (nuotr. iš Kauno miesto muziejaus)

Juozas Grybauskas, tėvams apsigyvenus Kaune, baigė gimnaziją, o dėl ankstyvos mamos mirties kiek atidėjęs studijas, tik 1926 m. įstojo į Lietuvos (nuo 1930 m. VDU) Humanitarinių mokslų fakultetą, lankė Balio Sruogos vadovaujamą teatro seminarą. 1932 m. baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą. 1930–1940 m. dirbo valstybės teatro aktoriumi. 1933 m. įkūrė Lietuvos teatro draugiją ir buvo jos pirmininku, vėliau – Šiaulių, Marijampolės, Klaipėdos dramos teatrų aktorius, režisierius. Nuo 1936 m. – pirmasis Klaipėdos radiofono diktorius. 1943–1945 m. - Vilniaus dramos teatro direktorius, meno vadovas. 1947 m. paskirtas Lietuvos operos ir baleto teatro režisieriumi, vėliau – šio teatro direktoriumi. Du kartus jam su kolektyvu paskirtos valstybinės premijos, 1954 m. - LTSR nusipelnęs meno veikėjas, 1964 m. – LTSR liaudies artistas. Mirė Juozas Grybauskas 1964 m. birželio 17 d. Palaidotas Vilniuje⁴.

Pranas Grybauskas 1926 m. ir jo žmona Sofija Levchuk, Antanazo d., vėliau Stauskienė, 1938 m.  (1913-2001) (nuotr. iš pasų)

1907 m. Jurgis ir Ona Grybauskai paliko Kelmę ir persikėlė gyventi į Šilalę ir, kaip minėjau, Jurgis tapo pirmuoju lietuviu mokytoju šio miestelio mokykloje. „1908 m. vasario 15 d. Šilalėje gimė ir 28 d. kun. Kuprevičius kūdikį pakrikštijo Pranciškaus vardu, Suvalkų gub., Marijampolės valsč., Pagermonio gmynos valstiečio Jurgio Grybausko ir jo teisėtos žmonos Onos Moisaitės sūnų. Krikštatėviais tapo kun. Marijonas Kuprevičius ir Simono Gaudėšiaus žmona Eugenija⁵“. Ši krikšto metrika man ypač brangi, nes iš jos sužinojau iškiliojo Šilalės vaistininko Simono Gaudėšiaus žmonos vardą - Eugenija. Gaudėšiaus močiutė Elena Sedalytė ir mano promotė buvo seserys, gyvenusios Viekšnių parapijoje.

Pranas Grybauskas vedė Sofiją Levčiuk, ispanijos pilietę, tačiau dėl nežinomos priežasties 1937 m. mirė. Jam buvo tik 29 m. (duomenys - antkapyje Kauno Petrašiūnų kapinėse ir jo žmonos Sofijos paso kortelėje).

Jurgis Grybauskas moksleivis 1931 m. (nuotr. iš paso) ir laivo UTENA II šturmanas 1939 m. (nuotr. fragmentas iš Klaipėdos jūrų muziejaus).

Šilalėje 1911-04-26 gimė Grybauskų trečias vaikas Jurgis⁶ – būsimasis Lietuvos jūrų šturmanas. Krikšto metrika suplyšusi, krikštatėvių nesimato. 1936-1937 m. Jurgis plaukiojo jūreiviu garlaiviu BARFROST. 1937-1939 m. mokėsi Rygos jūrų mokykloje ir ją baigus buvo paskirtas garlaivių KRETINGA ir UTENA II šturmanu. 1941 m. Šilalėje sovietų represinės struktūros Jurgį suimė ir išvežė kalėti į Latviją⁷. Manoma, kad 1941 m. Jurgis Grybauskas ir buvo nužudytas. Jam buvo tik 30 metų.

Stefanija Grybauskaitė 1936 m. - Vytauto Didžiojo universiteto studentė (nuotr. iš paso, redaguota)

Pagaliau Grybauskų namuose sukrykštė dukrelė. „1912 m. gruodžio 5 d. Šilalėje gimė Suvalkų gub., Marijampolės apsk., Pagermonio gmynos valst. Jurgio Grybausko ir jo teisėtos žmonos Onos Moisaitės duktė. 26 d. kun. Augustinas Mažeika kūdikį pakrikštijo Stefanijos vardu. Krikštatėviais tapo kun. Vladislovas Opulskis ir Bogumyla, Dominyko Savickio žmona⁸“. Stefanijai buvo tik 11 metų, kai neteko motinos. Mergina baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1936 m. ištekėjo už iš Antazavės (Zarasų parap.) kilusio kapitono Izidoriaus Andriūno. Jiems 1937 m. gimė dukra Nijolė. Deja, mergaitė 1943 m. mirė (palaidota šeimos kape Petrašiūnų kapinėse). Vyras 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas ir išsiųstas į lagerį Kyrovo srityje, kur 1943 m. mirė.  Stefanija, kai Lietuvą užgriuvo karo baisumai,  dirbo Kauno vaikų namų Ugnegesių gatvėje direktore. Ji savo vadovaujamuose vaikų  namuose paslėpė iš geto išgelbėtą Rosian Bagriansky-Zerner, Frumą Vitkinaitę-Kučinskienė ir dvi gydytojo Jedo dukteris. 1942 metais vaikų namuose apgyvendino prie lauko durų paliktą žydų tautybės mergaitę, kuri vėliau buvo pakrikštyta Janinos vardu  (Janina Vitienė). Už šių žydų tautybės vaikų išgelbėjimą Stefanija Andriūnienė (emigracijoje - Stephanie Egan), grįžusi gyventi į Lietuvą, 2000 m. buvo apdovanota Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi⁹.

Stefanija kartu su tėvu 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir į Lietuvą grįžo tik 1999 m. Nugyveno gražų gyvenimą, kokia ir pati buvo, mirė 2017 m., sulaukusi 105 m. amžiaus. Palaidota Kaune šalia mamos, savo brolio, brolienės ir dukros Petrašiūnų kapinėse. 

Kavalerijos kapitonas Izidorius Andriūnas, Stefanijos Grybauskaitės vyras (1892-1943). Apdovanotas DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1932 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1928 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928 m.)

Stefanija Andriūnienė 1938 m. Kauno vaikų namų direktorė (nuotr. iš paso redaguota) ir Stephanie Egan 1999 m. (kairėje, su išgelbėta žydaite Janina Vitiene Kaune (nuotr. iš elektron. projekto „Žydų gelbėtojai“)

1914 m. Jurgis Grybauskas mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Tarnybos vieta nežinoma. 1917 m. paskirtas 6 bataliono 28 transporto kuopos būrio vadu. Atkūrus Nepriklausomybę, Grybauskai grįžo į Lietuvą, 1919 m. kaip karo valdininkas Jurgis mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Tiekimo skyrių kanceliarijos raštvedžiu. Vėliau – kanceliarijos viršininko padėjėjas, kanceliarijos viršininkas. 1921 m. perkeltas į Intendantūros skyrių, paskirtas Centrinio maisto sandėlio viršininku. 1926 m. suteiktas administracijos (B kategorijos) kapitono laipsnis. 1927 m. pačiam prašant paleistas į atsargą. 1928 m. paleistas į dimisiją, pradėjo mokytojauti Kaune¹⁰.

Onos Grybauskienės mirties metrika 1923 m. 

Kai gyvenimas Kaune, arti tėviškės, nusistovėjo ir puikiai besiklostanti Jurgio tarnybinė karjera turėjo užtikrinti Grybauskų šeimai stabilų ir sotų gyvenimą, pašlijo motinos sveikata. „1923 m. sausio 31 d. Aleksote nuo džiovos mirė 50 m. amžiaus Ona Grybauskienė, ištekėjusi. Paliko vyrą Jurgį ir vaikus: Juozapą, Pranciškų, Jurgį ir Stefaniją“, - įrašas Kauno šv. Kryžiaus bažnyčios knygoje¹¹.  Liko Jurgis su keturiais paaugliais: Juozui – 17 m., o Stefanijai tik 11 m..  Nespėjo Ona gauti lietuviško paso, neliko atminčiai jos nuotraukos, nespėjo ir savo puikių vaikų sėkme pasidžiaugti, bet likimas moterį apsaugojo nuo skausmo dėl  dviejų sūnų netekties. 

Jurgio Grybausko biografijoje rašoma, kad jis, karui einant į pabaigą (galimai kartu su dukra Stefanija 1944 m.) pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV, tačiau duomenų apie juos nėra nei Vokietijos perkeltų asmenų (DP) stovyklų archyve, nei JAV archyvuose. Nežinoma jo mirties data nei kapo vieta. Kiti Grybauskų šeimos nariai palaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse¹².

Janina Leonavičienė
Prienai, 2025 02 21

Šaltiniai:
¹ https://veiveriums.lt/seminaristas/jurgis-grybauskas/
² Kelmės RKB gimimo metrikų knyga 1906, EAIS f. 669, ap. 21, b. 127, nr.216, l. 121;
³ Kelmės RKB santuokos metrikų knyga 1906, EAIS f. 669, ap. 21, b. 128, nr.62, l. 52;
⁴ Visuotinė lietuvių enciklopedija, Laura Blynaitė, https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-grybauskas/
⁵ Šilalės RKB gimimo metrikų knyga 1908, EAIS f. 669, ap. 7, b. 135, nr.44, l. 260;
⁶ Šilalės RKB gimimo metrikų knyga 1911, EAIS f. 669, ap. 7, b. 145, b. nr.60, l. 249;
⁷ Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai. Sudarytojas: Romaldas Adomavičius. Lietuvos jūrų muziejus, 2015, 155 psl., 116;
⁸ Šilalės RKB gimimo metrikų knyga 1912, EAIS f. 669, ap. 7, b. 148, b. nr.198, l. 275;
⁹ Žydų gelbėtojai, Andriūnienė-Egan Stefanija, Žydų gelbėtojai - Apdovanotieji žydų gelbėtojai - Andriūnienė-Egan Stefanija - Informacija
¹⁰ Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus , 2003, t. 3, p. 208-209;
¹¹ Kauno šv. Kryžiaus RKB, EIAS f. 1428, ap. 1, b. 48, nr.41, l. 52;
¹² Grybauskų šeimos kapas Petrašiūnų kapinėse Kaune https://cemety.lt/public/deceaseds/1677661?type=deceased