Klajonės į praeitį

  UŽMIRŠTAS 1863 M. SUKILIMO TREMTINYS Slaptas ypatingų po 1863-1864 m. sukilimo stremtinių konvojus į Sibirą Šio kunigo net kapas Kruopių kapinėse (Akmenės raj.) suskaitmenintas kaip nežinomas, nors man nesunkiai pavyko jį rasti, nes palaidotas šalia kitų šios parapijos kunigų, ir perskaityti užrašą antkapyje nebuvo sunku: „Czia / ils Kuniga / J. LEONAWICZES / miri / 1881 m. / majaws m. 25 d.“ Vikipedijoje „Kruopių bažnyčia“ paminėtas kunigas-tremtinys, tačiau jo pavardė parašyta klaidingai. Lotyniškose, lenkiškose metrikose jo pavardė - Leonowicz, rusiškuose tremties dokumentuose – Леонович, o antkapyje žemaitiškai Leonawiczes, tačiau ne LeVanavičius, kaip parašyta vikipedijoje ar Akmenės krašto enciklopediniame žodyne (AKEZ). Jono pavardės keitimo istorija gana intriguojanti. XIX a. pradžioje valstiečio vaikui įstoti į kunigų seminariją nebuvo taip paprasta. Gal būt, parapijos kunigų pastebėtas gabus vaikas buvo rekomenduotas siekti mokslų, krikšto metrikoje „suponinant“ valsti...

  TREMTINIŲ KLEBONAS. TOBOLSKAS KUN. B. S. KONCEVIČIUI (1836-1883) ATMINTI  Prieš keletą metų Viekšnių senosiose kapinėse pastebėjau kunigo Benedikto Stanislovo Koncevičiaus antkapį su įrašu: „Cze els klebons tabolskas bazniczes Benediktas Koncewicze, giemes 1836 m. 30 spale, mere 1883 m. 8 d. kowa. Bowa gimema Weiksznu parapiyes” . Viekšnių bažnyčios krikšto metrikų knygoje rašoma: „ 1836 m. spalio 27 d. Žiogaičių k. gimė ir buvo pakrikštytas kūdikis vardu Benediktas Stanislovas, Viekšnių valsčiaus valstiečių Jono ir Julijonos Sierakauskaitės Končių, teisėtų sutuoktinių, sūnus“ 1 . Liūdnas šios kilnios, tačiau užmirštos asmenybės likimas. Neįrašytas jis į Viekšnių bažnyčioje tarnavusių kunigų sąrašą, nors čia praleido savo paskutinius du metus. Tačiau gerų žmonių dėka išsaugotas ir prižiūrimas jo kapas davė pradžią mano paieškoms. Julijonos Veronikos Magdalenos tėvai bajorai Mykolas Sierakauskas ir Veronika Nagevičiūtė, XIX a. pr. gyvenę Leckavos miestelyje, susituokė 180...

  ŽEMAIČIŲ BAJORŲ DAUGĖLŲ ŠEIMOS KAPAS-RŪSYS   TRYŠKIŲ KAPINĖSE Mažo Žemaitijos Tryškių miestelio (Telšių raj.) kapinės – išskirtinės savo antžeminiais laidojimo rūsiais. Keli rūsiai sutvarkyti, kitus, su įlūžusiais ar vėjo nuplėštais stogais ardo gamta ir laikas. Pasidarbavo juose ir kapų plėšikai. Šį kartą papasakosiu apie vieną iš rūsių, kuriame ilsisi net dviejų kunigų iš senos Žemaitijos bajorų giminės palaikai. Sunkiai beįskaitomas tekstas epitafinėje lentoje, kai kur žiojėjančios skylės stoge, ir visai jau griūvantis vėlesnis priestatas prašyte prašosi pagalbos išsaugoti šį istorinį objektą. Įrašas lenku kalba ant rūsio išorinės sienos skelbia (vert. iš lenkų klb.): "Čia ilsisi palaikai kun. kanauninko Adolfo, kun. prelato Apolinaro, Antaninos ir Aleksandro DAUGĖLŲ" . Datų nebuvimas antkapyje visada apsunkina paieškas, tačiau kunigai neišeina į aną pasaulį visiškai nepalikę apie save jokių žinių, nors enciklopedijose, žinynuose ir amžininkų paliktuose prisiminimuose ...

KUNIGAS ALBINAS KRŪVELIS (1906-1957)   PRIENŲ SENOSIOS KAPINĖS     Šiandien papasakosiu dar vieno Prienų senosiose kapinėse palaidoto iškilaus kraštiečio tragišką istoriją. Žinių apie kunigą Albiną Kraujelį išlikę nedaug, tačiau sovietinių represinių struktūrų nublokštas į Komijos lagerį, sutiko ten įkalintus Lietuvos šviesuolius kunigus Alfonsą Svarinską ir Kazimierą Vasiliauską, kurie, grįžę į Lietuvą, parašė prisiminimus. 1956 m., paleisti iš lagerio šeši ten kalėję kunigai, atsisveikinimui nusifotografavo. Tai vienintelė mano rasta A. Krūvelio nuotrauka.   Būsimasis kunigas gimė 1906 m. sausio 28 d. Juodaraisčio kaime, Klebiškio vals., Marijampolės apskr. 1925 m. baigė Prienų gimnaziją, 1930 m. - Vilkaviškio kunigų seminariją ir tų pačių metų vasario 28 d. įšventintas kunigu. Pirmoji tarnystės vieta – Šventežerio bažnyčia (1930-1935), po to metus – Griškabudyje, o nuo 1936 m. iki 1938 m. - Igliaukos vikaras. 1938 m., įsteigus naują Paveisininkų parapiją, paskirt...

  KUNIGŲ MARMŲ DINASTIJA PRIENŲ BAŽNYČIOJE Senosiose Prienų kapinėse, vakarinėje, vadinamoje turtingųjų, dalyje yra išlikęs didelis marmuro antkapis, aptvertas metaline tvorele, su žiojėjančia išdraskyto jo amžinojo poilsio rūsio skyle. Čia palaidotas Prienų bažnyčios administratorius kunigas Pranciškus Marma. Tai ketvirtas pagal senumą šių kapinių antkapis. Užrašas - lenkų kalba: "Čia ilsisi kūnas / kunigo Pranciškaus Marmo / g. 1835 spalio 17 d. / m. 1876 sausio 6 d." Trumpa Pranciškaus Marmos biografija: į Seinų kunigų seminariją įstojo 1854 m. kovo mėn. Kunigu įšventintas 1858 m. spalio 24 d. 1858–1859 m. paskirtas į Berznyko parapiją vikaru, 1859–1861 m. vikaru į Gražiškių filiją, 1862 - 1863 m. buvo Vilkaviškio parapijos vikaru. Nuo 1866 m. - Krasnapolio parapijos vikaras. Kunigo Pranciškaus Marmos kapas 2019 m. Prienš senosiose kapinėse           Pasakojant apie kun. Pranciškų, negalima nepaminėti jo brolių, pusbrolių ir jau jaunesnės k...