Klajonės į praeitį

  ŽEMAIČIŲ BAJORŲ DAUGĖLŲ ŠEIMOS KAPAS-RŪSYS   TRYŠKIŲ KAPINĖSE Mažo Žemaitijos Tryškių miestelio (Telšių raj.) kapinės – išskirtinės savo antžeminiais laidojimo rūsiais. Keli rūsiai sutvarkyti, kitus, su įlūžusiais ar vėjo nuplėštais stogais ardo gamta ir laikas. Pasidarbavo juose ir kapų plėšikai. Šį kartą papasakosiu apie vieną iš rūsių, kuriame ilsisi net dviejų kunigų iš senos Žemaitijos bajorų giminės palaikai. Sunkiai beįskaitomas tekstas epitafinėje lentoje, kai kur žiojėjančios skylės stoge, ir visai jau griūvantis vėlesnis priestatas prašyte prašosi pagalbos išsaugoti šį istorinį objektą. Įrašas lenku kalba ant rūsio išorinės sienos skelbia (vert. iš lenkų klb.): "Čia ilsisi palaikai kun. kanauninko Adolfo, kun. prelato Apolinaro, Antaninos ir Aleksandro DAUGĖLŲ" . Datų nebuvimas antkapyje visada apsunkina paieškas, tačiau kunigai neišeina į aną pasaulį visiškai nepalikę apie save jokių žinių, nors enciklopedijose, žinynuose ir amžininkų paliktuose prisiminimuose ...

                                                  BALSIŲ DVARO PASLAPTIS   Kadaise buvo toks Balsių dvaras ant Virvytės upės kranto, visai šalia Paragių dvaro, Lazdynų Pelėdos tėviškės (dabar – Akmenės raj.). Jame XIX a. 8-tame dešimtmetyje gyveno kilmingas Antanas Nikodemas Moro, XIX a. pačioje pradžioje iš Livonijos atvykusio į Tryškių dvarą žemės ribų teisėjo Mykolo Moro anūkas.  1879 01 22 į Balsių dvarą parsivežė žmoną, Grodno gubernijos miestelėnę, gyvenusią Kapėnų dvare, Mariją Šafranko. Pora susilaukė 8 vaikų. Priešpaskutinis vaikas, Liudvikas Jonas, gimė 1889 m. gegužės 5 d. Po šio vaiko gimimo ir prasideda Balsių dvaro paslaptis. Marija Šafranko Morienė po 7 mėnesių ir 5 dienų (1889 m. gruodžio 10 d.) vėl pagimdė vaiką - dukrą Bronislavą. Bent jau taip skelbia krikšto įrašas Tryškių bažnyčios knygoje. XIX a. gimęs 6 mėnesių neišnešiotas vaika...

  NETIKRA LEGENDA ARBA TIKROJI PAVIRVYČIO DVARININKŲ DRUVIŲ ISTORIJA Kiekviena giminė turi savo istoriją, kartais paremtą dokumentais, kartais – tik iš kartos į kartą perpasakotais įvykiais. Kiekvienoje šeimoje yra paslapčių, apie kurias nepasakojama net artimiausiems žmonėms. Kartais šios paslaptys iškyla po kelių šimtmečių. Kodėl ėmiausi šio dvaro istorijos tyrimo? Mano seneliai susituokė, dirbdami Pavirvyčio dvare, vėliau jau nacionalizuotame dvare gimiau ir aš. Mano gimimo metrikoje įrašyta Drupynės kaimas. Taip vietiniai vadino Druvės valdomą dvarą ir kaimą. Pavirvyčio dvaro netoli Tryškių miestelio legenda sako, kad Druvės atsiradimas šiame dvare siejamas su Napoleono žygio metu į dvarą patekusiu susirgusiu prancūzų karininku Pjeru Druve, kurį slaugė tuo metu dvarą valdžiusių bajorų Šemetų dukra Morta. Tarp jaunų žmonių užgimusi meilė baigėsi slaptu Mortos pabėgimu su besitraukiančia Napoleono armija, kai Morta išėjo atsisveikinti su mylimuoju, o šis ją įsisodinęs į vežimai...

  GRAFAITĖ, PAMESTINUKAS IR BEVARDIS KAPAS Viskas prasidėjo nuo to, kad totorių kilmės grafų Alsufjevų giminės aprašymuose jų palikuonę grafaitę Darją vedęs Antanas Moro priskiriamas prancūzų belaisvio karininko Žano Pjero Teodoro Moro de Meltjer (1781-1848) ir Anos Jekaterinos Šarlotės Budje de Senglin (1777-1854) šeimai. Užtenka pasitelkti paprastąją aritmetiką, kad suprastum, jog Šarlotė savo tariamą sūnų pagimdė, būdama jau 69 metų, kas mažai tikėtina. Iš tikro Antanas Moro gimė 1846 m. vasario 16 d., iš Tryškių dvaro kilusio bajoro Aleksandro Moro ir Teklės Virginijos Paškauskaitės šeimoje. Pavyko sudaryti dokumentais paremtą Moro genealoginį medį, siekiantį XVII amžių, bet apie tai – kitą kartą. Šiandien papasakosiu apie grafaitės Darjos ir Antano Moro santuoką ir jų gyvenimą Daubiškių dvare, netoli Viekšnių miestelio. Pavyko rasti dar niekada nepublikuotus gr. Darjos Alsufjevos ir Antano Moro santuokos ir Darjos mirties, jos uošvio Aleksandro mirties ir jų įsūnio, pamestin...