NETIKRA LEGENDA ARBA TIKROJI PAVIRVYČIO DVARININKŲ DRUVIŲ ISTORIJA

Kiekviena giminė turi savo istoriją, kartais paremtą dokumentais, kartais – tik iš kartos į kartą perpasakotais įvykiais. Kiekvienoje šeimoje yra paslapčių, apie kurias nepasakojama net artimiausiems žmonėms. Kartais šios paslaptys iškyla po kelių šimtmečių.

Kodėl ėmiausi šio dvaro istorijos tyrimo? Mano seneliai susituokė, dirbdami Pavirvyčio dvare, vėliau jau nacionalizuotame dvare gimiau ir aš. Mano gimimo metrikoje įrašyta Drupynės kaimas. Taip vietiniai vadino Druvės valdomą dvarą ir kaimą.

Pavirvyčio dvaro netoli Tryškių miestelio legenda sako, kad Druvės atsiradimas šiame dvare siejamas su Napoleono žygio metu į dvarą patekusiu susirgusiu prancūzų karininku Pjeru Druve, kurį slaugė tuo metu dvarą valdžiusių bajorų Šemetų dukra Morta. Tarp jaunų žmonių užgimusi meilė baigėsi slaptu Mortos pabėgimu su besitraukiančia Napoleono armija, kai Morta išėjo atsisveikinti su mylimuoju, o šis ją įsisodinęs į vežimaitį, išsivežė į Burgundiją. Kituose pasakojimuose rašoma, kad vis gi jaunieji pirma susituokė ir išvyko jau kaip šeima. Tokia santuoka Tryškių bažnyčioje neregistruota. Tik po poros dešimtmečių, senųjų Šemetų prašoma, Morta su šeima grįžusi į Pavirvyčio dvarą. Morta su Pjeru įvardijami kaip Rusijos carinės armijos pulkininko Antano Ričardo Druvės seneliai. Tiesa, jų istorija trūkinėja ir niekur nenurodyti pulkininko tėvai.

Peržiūrėjusi visas Tryškių ir Raudėnų bažnyčių metrikų knygas nuo 1794 m., 1795 m. Tryškių seniūnijos gyventojų surašymą, gavusi dabartinio Pavyrvyčio dvaro savininko Valdemaro Michalausko atsiminimų knygą, pagalbon pasitelkusi Druvės giminės bajorystės patvirtinimo bylą (1835-1861) bei Klaipėdos universiteto istoriko Ernesto Vasiliausko straipsnį "Lieporų dvaras – baronų Grothusų rezidencija'' (pastraipa "Dvaro pradžia ir bajorai Druvės"), atkūriau tikrąją Pavirvyčio dvaro dvarininkų Druvių XIX-XX a. istoriją.

Tai buvo labai tituluota ir turtinga giminė, ištikimai tarnavusi ne vieman valdovui ir užėmusi aukštas valstybines pareigas.

Seniausi žinomi dvaro, vadinto Žybartų, savininkai – Druvės (Druvos, lenk. Druwa, Druw, Druf, Druff, vok. Druwe) minimi 1653 m. Upytės teismo knygoje, kur nurodoma, kad Livonijos ordino magistras Hermanas Briugenėjus 1539 m. privilegija feodo teise dvarą, vadintą Žybort Muÿza Kurše, Livonijos ir Lietuvos pasienyje, už sąžiningą tarnybą paskyrė Jonui Druvei. Pagal karaliaus Stepono Batoro 1583–1586 m. sudarytos komisijos ATR ir Kuršo sienai nustatyti atliktą korekciją, dvaro valda iš Livonijos perėjo LDK ir buvo patvirtinta su visomis paveldėjimo teisėmis Kuršo riteriui Jodokui Druvei (Druwe). Druvės dar valdė Vengriškių palivarką, Migališkius ir turtingą Žybartų dvarą.

Bajorų Druvių kilmė (herbas Wczele) kol kas nėra iki galo ištirta, rašo E. Vasiliauskas, – įprastai tyrėjai pagal pavardės etimologiją juos kildina iš Livonijos (latv. Druva – laukas, dirva) ir galima manyti, kad tai yra sena Žiemgalos krašto giminė. Pirmasis paminėtas 1621 m. buvo Mykolas Druvė (Mikolai Druf, vėliau Druff). Jo palikuonys pasklido po Žemaitiją. Bajorystės tvirtinimo byloje rašoma, kad giminę pratesė tik Jono sūnus Petras, kuris turėjo tris sūnus, bet tik Antanas ir Vincentas susilaukė vyriškos lyties palikuonių.

Juozapo Kajetono Adomo krikšto metrika 1803 m. rugpjūčio 9 d. Raudėnų RK Bažnyčioje. Tėvai: MD (Magnus Dominus) Antonio Druw ir MD Jozepha Mirska iš Raudėnų dvaro. Krikštijo bajoras Ignatius Showdwill ir MD Veronika Kownacka iš Kaunatavos dvaro.

Toliau rašoma, kad Antanas turėjo vienintelį sūnų Juozapą Kajetoną Adomą (trys vardai), kuris, kaip paaiškėjo po mano tyrimo, ir pratęsė Pavirvyčio dvaro Druvių dinastiją.

Kai žinai vieno žmogaus tris krikšto vardus – didžiausia sėkmė tyrėjui. Ir čia jau nėra jokios klaidos, kad tai tas pats Lenkijos armijos centurjonas (karinis to meto laipsnis šimtininkas, o vėliau lenkiškai rašytose bažnytinėse metrikose – poručikas) Antanas Druve, kuris turėjo vienintelį išgyvenusį iki pilnametystės sūnų Juozapą Kajetoną Adomą ir kuris maždaug nuo 1840 m. apsigyveno Pavirvyčio dvare.

Vienok, jei apie 1840 m. grįžo į Pavirvytį būtent mistinė pora Pjeras Druvė su Morta Šemetaite , tai jie turėjo kažkada, sulaukę senatvės, ten numirti, kaip, be abejo, ir jų tėvai, senieji Šemetos. Tačiau viskas buvo kitaip. Neaptikau nė menkiausios užuominos, kad šiame dvare kada nors gyveno bajorai Šemetos. 1795 m. Tryškių seniūnijos gyventojų surašyme dar net neminimas Pavirvyčio nei dvaras, nei kaimas. Šemetų būta gretimuose Meškių ir Nabuilių bajorkaimiuose bei Maldenių kaime. Tai buvo neturtingi bajorai, nuomoję žemę iš Tryškių dvarininko Moro (Nabuilių dvaras) ir Meškių - Vaišvilų.

Keliaujame į XIX a. pradžios gretimą Raudėnų dvarą. Ten gyveno valstybines pareigas turėjęs MD Antanas Druvė (Antoni Druw) su žmona Juzefa iš Mirskių. Jiems nuo 1802 iki 1813 m. Raudėnų dvare gimė šeši vaikai. Dažniausia vaikų krikštatėviais buvo Mirskiai iš Kurtuvėnų parapijos ir Kaunatavo dvarininkai Kaunackiai. Tik du vyriausieji Druvės vaikai išgyveno iki pilnametystės. Tai duktė Kazimiera Petronėlė Eleonora (g. 1802 06 29) ir sūnus Juozapas Kajetonas Adomas (g. 1803 08 09). Visi mirę vaikai buvo išvežti laidoti į Šiluvos parapijines kapines.

Adomas su Juzefa 1835-1839 m. vis dar krikštijo kaimynų bajorų vaikus Raudėnų bažnyčioje. Todėl ir spėju, kad Druvės apsigyveno Pavirvyčio dvare ne anksčiau, kaip nuo 1840 m.

Antanas Druve (Antoni Druw), Lenkijos armijos poručikas, mirė Pavirvyčio dvare 1847 m. liepos 3 d., būdamas 85 m. amžiaus, paliko našlę žmoną Juzefą iš Mirskių ir sūnų Juozapą bei dukrą Kazimierą. Palaidotas Šiluvos kapinėse. (įrašas Tryškių RKB). Našlė Juzefa iš kunigaikščių Mirskių Druve (Druvienė) mirė 1851 m. birželio 27 d. Pavirvyčio palivarke, būdama 80 m. amžiaus, palikdama sūnų Juozapą ir dukrą Kazimierą. Palaidota Šiluvos kapinėse (įrašas Tryškių RKB).

Iš mirties metrikų sužinome Antano gimimo metus (maždaug 1762) ir Juzefos Mirskos (maždaug 1771).

1862 m. lapkričio 19 d. mirė Juozapo žmona bajorė Zuzana iš Morisonų Druvienė. Jai buvo 70 metų ir vaikų nepaliko. Palaidota taip pat Šiluvos kapinėse. Iš šio mirties įrašo Tryškių RKB knygoje matyti, kad pirmoji Juozapo Druvės žmona buvo gerokai už jį vyresnė (g. maždaug 1792 m.). Druvių paskutinio poilsio vieta – Šiluvos kapinės, sufleruoja, kad Šiluva galėjo būti kunigaikštytės Mirskos gimtinė.

60-metis našlys Juozapas po kelių mėnesių vedė 18-19 metų Teresą Eugeniją, Leopoldo Sakalausko dukterį, gimusią 1845 m. ir 1863 m. pabaigoje su ja susilaukė dukters Eugenijos. 1865 m. sausio 1 d. Pavirvyčio dvare gimė ir Tryškių bažnyčioje pakrikštytas būsimasis pulkininkas Antanas Ričardas Marijonas Druve (visur Antano gimimo metai nurodyti klaidingai – 1867).

Ties jo biografija neapsistosiu, nes su ja galima susipažinti įvairiose enciklopedijose. Užkluptas iš pasalų raudonarmiečių, kai slapta P. Plechavičiaus pakviestas, sugrįžo į Lietuvą, jis buvo nušautas 1919 m. savo dvaro priebutyje ir palaidotas šalia dvaro prie senojo kelio Tryškiai-Telšiai ant kalvelės. Bažnytinėje knygoje ši Druvių šeimos tragedija neužfiksuota, - vyko mūšiai, sūnų motina palaidojo skubiai ir slaptai. Po poros metų, 1921 m. gruodžio 17 d., Pavirvyčio dvare skausmo palaužta mirė 76 m. amžiaus Antano motina Teresa Eugenija Sakalauskaitė Druvienė. Palaidota be kunigo, nes pageidavo atgulti ne parapijinėse kapinėse, o šalia savo vienintelio sūnaus šeimos kapinaitėse.

Kairėje pulkininko Antano Ričardo Marijono Druvės kapas, dešinėje - jo motinos Eugenijos kapas.

Tikro detektyvo verta Antano vyresnės sesers Eugenijos istorija. Pasakodamas apie ją, p. Valdemaras Michalauskas ne visada būna tikslus. Savo atsiminimų knygoje parodo mums Eugenijos Druvės su dukryte Elena portretą, darytą 1883 m. Vėliau mažąją Elenutę supainioja su jos motina TV laidoje "Atspindžiai" sakydamas, kad į Verkių rūmuose įvykusias mokslo draugo kunigaikščio Vitgenšteino vestuves 1888 11 10 Antanas vyko su seserimi Elena. Tačiau Elena gimė tik 1880 m., ir puotoje galėjo dalyvauti tik Antano sesuo Eugenija. Po to pačio Verkių dvaro interjero fone padaryta Eugenijos nuotrauka, knygoje yra parašyta, kad tai 1903 m. fotografuota Elena Druvytė Ožažauskienė, V. Michalausko senelė.

Eugenijos, Ričardo sesers, ir jos dukros Elenos istorija - dar paslaptingesnė. Eugenija, būdama vos 16 metų, Varšuvoje 1880 m. gegužės 28 d. pagimdė nesantuokinę dukrą, kuri dėl pavojaus gyvybei ten pat, Varšuvoje, namuose buvo pakrikštyta tik vandeniu. Ir tik po devynių metų, 1889 m. liepos 26 d. Tryškių bažnyčioje įvyko jos krikšto papildymas Šv. Aliejumi. Mergaitė gavo keturis vardus: Elena Konstancija Vanda Eugenija. Ją kaip savo dukrą užsirašė sutuoktiniai bajorai Edmundas ir Juzefa Marija iš Matuševičių Volskiai. Mergaitės krikto tėvais tapo jos dėdė paauglys Ričardas Druvė ir Marija Volskytė. Todėl manau, kad Elena jaunesnioji visuomenėje ir buvo pristatoma kaip Antano Ričardo sesuo, o ne dukterėčia, nes tarp jų buvo tik 15 metų skirtumas. Paslaptis atskleista tik 1920 m. vasario 3 d., kai Tryškių bažnyčios gimimo metrikų knygoje ties šiuo krikštu padarytas įrašas, kad išbraukti tėvai pakeisti į bajoraitės Eugenijos Druvytės pavardę, remiantis konsistorijos raštu Nr.143. Kodėl prireikė taisyti krikšto metriką, telieka jų šeimos paslaptimi, tačiau aš manau, kad tai susieta su pirmųjų lietuviškų pasų išdavimu, kuriems reikėjo pateikti krikšto metrikos kopiją. Be to, gal tikroji pavardė buvo reikalinga dvaro palikimo reikaluose.

Sužinojus tikrąją Pavirvyčio dvaro gyventojų istoriją, kyla dar didesnis klausimas. Kodėl garbingą promotę kunigaikštytę Mirską Druvių palikuonys iškeitė į Mortą Šemetaitę, tais laikais padariusią neįtikėtinai nuodėmingą poelgį, kai nesusituokusi išvyko su karininku į svetimą šalį. Toks didelis noras turėti prancūzišką kilmę, kurią pabrėždavo dvaro moterys? Tačiau, kaip matote, tikroji Druvių giminės istorija buvo visai kitokia ir prancūziško kraujo vargu ar ten buvo.

2022 m. gegužės 22 d.

Portretinės Druvių uotraukos paimtos iš Elenos Druvytės anūko V. Michalausko atsiminimų knygos "Kol augau su tėvuku", Kaunas 2013