Klajonės į praeitį

  JUZEFA KSAVERIJA SVETOPOLK-MIRSKYTĖ, GRAFIENĖ BROEL-PLIATERIENĖ Kažkada pasakojau Pavirvyčio dvaro (Telšių raj.) naują istoriją, paneigusią plačiai paplitusią legendą apie Druvių prancūzišką kilmę. Tęsdama šios giminės tyrinėjimus, nuklydau į Kurtuvėnų parapiją, kur XVIII-XIX a. gyveno kilmingieji ponai Druvės (Druw, Druff ar Druf), Svetopolk-Mirskiai ir, didžiam mano nustebimui, Godlevskiai. Šį vakarą papasakosiu apie Juzefos Mirskytės Druvienės dukterėčią, jos vyresnio brolio Leono dukrą, kurią ir matote nuotraukoje. Leonas Mirskis, Šiaulių apskrities teisėjų kolegijos prezidentas, būdamas jau 39 metų amžiaus, 1808 m. vasario 18 d. vedė kaimyniniame dvare gyvenusią 29 metų Joaną Doviataitę (Johanna Dowiatt). Joana buvo oficialiai išsiskyrusi, pripažinus jos pirmąją santuoką su Jokūbu Talvoš Steckevičiumi fiktyvia. Leoną ir Joaną sutuokė Leono vyriausias brolis, Žemaitijos katedros kanauninkas Jonas Mirskis. Naują gyvenimo etapą Joana pradėjo Dzidų dvare, nuo seno priklausiusia...

  NETIKRA LEGENDA ARBA TIKROJI PAVIRVYČIO DVARININKŲ DRUVIŲ ISTORIJA Kiekviena giminė turi savo istoriją, kartais paremtą dokumentais, kartais – tik iš kartos į kartą perpasakotais įvykiais. Kiekvienoje šeimoje yra paslapčių, apie kurias nepasakojama net artimiausiems žmonėms. Kartais šios paslaptys iškyla po kelių šimtmečių. Kodėl ėmiausi šio dvaro istorijos tyrimo? Mano seneliai susituokė, dirbdami Pavirvyčio dvare, vėliau jau nacionalizuotame dvare gimiau ir aš. Mano gimimo metrikoje įrašyta Drupynės kaimas. Taip vietiniai vadino Druvės valdomą dvarą ir kaimą. Pavirvyčio dvaro netoli Tryškių miestelio legenda sako, kad Druvės atsiradimas šiame dvare siejamas su Napoleono žygio metu į dvarą patekusiu susirgusiu prancūzų karininku Pjeru Druve, kurį slaugė tuo metu dvarą valdžiusių bajorų Šemetų dukra Morta. Tarp jaunų žmonių užgimusi meilė baigėsi slaptu Mortos pabėgimu su besitraukiančia Napoleono armija, kai Morta išėjo atsisveikinti su mylimuoju, o šis ją įsisodinęs į vežimai...