Klajonės į praeitį

  PAKLYDĘS ANTKAPIS. Protėvių pėdsakais P ovilo ir Elenos Sedalytės Gaudėšių antkapio dalis Viekšnių senosiose kapinėse "Viekšnių senosiose kapinėse išstumta iš savo amžinojo poilsio vietos nuo kapo prie kapo klajoja seno antkapio dalis su užrašu “POVIŁAS numire m. 1840 / ir ELENA / isz SEDALU m. 1855 / GAUDIESZIEJ.” Jų kapą jau seniai dengia svetima marmurinė plokštė.", - tikią istoriją radau kraštotyrininko viekšniškio Bronislovo Kerio video AVE MARIJA, Viekšnių senosios kapinės, 2011. Iš Sedalių kilusi mano močiutė Morta Andriuškaitė. Šios giminės medis jau seniai užaugintas, siekiantis iki apie 1700 m. gimusio protėvio Motiejaus Sedalio iš Užlieknės kaimo Viekšnių parapijoje. Jo sūnus Antanas (1738-1806) susilaukė keturių sūnų ir penkių dukterų. Marcelę  ištekino už Filipo Mazoveckio iš Sovaičių k. (mano protėviai), o Eleną - už Povilo Gaudėšiaus iš Meinorių k. Povilo tėvas Jonas (1743-1807), Kazimiero sūnus, taip pat užaugino 4 sūnus. Povilas (1781-1840) buvo antras sū...

  KAIP FILOLOGIJA SUGRIOVĖ LEGENDĄ Jokiu dokumentu nepagrįstą istoriją apie šalia Birštono kapinių už tvoros "palaidotą" žmogų pateikė viena studentė (pavardės nenoriu minėti) savo 2001 m. bakalauriniame darbe „Senosios Birštono kapinės“, p.21. Jos pasakojimo esmė tokia: 1911 m. Birštone poilsiavo lenkų kilmės vokiečių karininkas Antonis Schymanskis, kuris užmezgė romaną su Kurhauze dirbusia jauna lietuvaite Maryte. Baigiantis atostogoms karininkas savo mylimai pasipiršo, bet ši ne tik nesutiko už jo tekėti, bet ir išdavė jį su kitu. Įsimylėjęs Antonis 1911 m. liepos 8 d. ant Kurhauzo laiptų nusišovė. Toliau cituoju autorę pažodžiui: „Po šio įvykio mergina, norėdama išpirkti savo kaltę, palaidojo karininką A. Schymanski, kaip savižudį, už Birštono kapinių tvoros ir net pastatė jam paminklą ir niekada Birštone nesirodė." (E. M., 2001 m. bakalaurinis darbas „Senosios Birštono kapinės“, p.21). Jau penketą metų skaitmeninu Lietuvos kapines, tame tarpe ir Birštono, todė...