Klajonės į praeitį

   ŽEMAITIJOS BAJORAI MILEVIČIAI  Šiemet balandžio 28 d. sukaks 126 metai kai Pikelių miestelyje (dab. Mažeikių raj.) 1900 m. gimė lakūnas, Lietuvos sklandymo pradininkas, aviacijos majoras Vitalis Milevičiaus.  Lietuvos kariuomenėje V. Milevičius tarnavo 1921-1937 m. laikotarpyje. 1928 m. jam suteiktas I-os eilės karo lakūno vardas. Susidomėjęs bemotorių skraidymo aparatų galimybėmis, Milevičius, prižiūrėjęs pirmojo lietuviško sklandytuvo statybą, pats, kaip patyręs lakūnas, ir išbandė naująjį kūrinį.  Apdovanojimai: DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928) ir Plieno Sparnų garbės ženklu (1933). Lakūnas Vitalis Milevičius 1935 m., Nuotrauka iš Lietuvos Aviacijos muziejaus fondų. i. 1 pav. Milevičių, gyvenusių Telšių paviete, giminės herbas Dombrova Lenkų istorikas Grzegorz‘as Błaszczyk‘as savo šešiatomyje veikale „Herbarz szlachty žmudzkiej“, T 4, l. 113-114, trumpai apžvelgė Žemaitijos bajorų Milevičių (Milewicz, Mil...

  BURANAS IR ARKLIŲ GŪNIOS Vida Baltrušaitienė 1988 metų lapkričio 15-osios rytą į kosmosą iškeliavo raketa “Energija”, nešdama ant savo nugaros daugkartinio naudojimo kosminį laivą “Buran”. Kosmose atsiskyręs nuo raketos, “Buranas” apskriejo Žemę ir po 140 minučių pradėjo nusileidimą. Pasiekęs 110 km aukštį, laivas įėjo į tankiuosius atmosferos sluoksnius. Atėjo laikas patvirtinti savo gyvybingumą 38 tūkstančiams keramikinių izoliacinių plokštelių, kurios dengia “Buraną”. Jos išlaikė 1200 laipsnių karštį. Nuo laivo paviršiaus atsiskyrė tik keturios plokštelės. “Buranas” egzaminą išlaikė. Tokie ir panašūs pranešimai mirgėjo to meto spaudos pirmuosiuose puslapiuose. Lietuva liūdėjo praradusi galbūt paskutinę galimybę turėti savo kosmonautą. Kaip paguodą jam, Rimantui Stankevičiui, buvo patikėta ore sutikti iš kosmoso grįžtantį “Buraną” ir palydėti jį iki nusileidimo tako Baikonuro aerodrome. Lakūnams bandytojams buvo pasakyta: “Be kelių sėkmingų automatinių bandymų, žmonės neskris”....

  VIETOJ KONCENTRACIJOS STOVYKLOS - GELEŽINIS KRYŽIUS Mellita grafienė Scenk von Stauffenberg Jai buvo uždrausta rodytis aukštuomenės gyvenime, apie jos nuopelnus nerašė spauda, apie apdovanojimus nesužinojo pasaulis. MELITTA GRAFIENĖ SCHENK von STAUFFENBERG „arė“ dangų Junkers‘ais, negailėdama nei jų, nei savęs. Pritilus jų gausmui bet kada galėjo pasigirsti koncentracijos stovyklos sirena. Melita buvo žydė. Melitta Schiller gimė 1903 metų sausio 9 dieną Krotoschine, Vakarų Prūsijoje. Tėvas - statybų konsultantas iš senos Prūsijos žydų giminės, kuri daug šimtmečių vertėsi vilnos prekyba. Motina, Margarete Eberstein, be Melittos rūpinosi dar keturiais vaikais. Per I-ąjį Pasaulinį karą Melitta su tėvu gyveno pas senelę Schlesiene, netoli fronto linijos, o motina ir vyriausioji sesuo dirbo sanitarėmis. Melitta, kaip itin gabi mokinė, Krotoschine lankiusi sustiprinto dėstymo mokyklą, turėjo palikti po karo Lenkijai atitekusią gimtinę ir abitūros egzaminus laikyti Hirschbergo gimn...