ŽEMAITIJOS BAJORAI MILEVIČIAI 

Šiemet balandžio 28 d. sukaks 126 metai kai Pikelių miestelyje (dab. Mažeikių raj.) 1900 m. gimė lakūnas, Lietuvos sklandymo pradininkas, aviacijos majoras Vitalis Milevičiaus.  Lietuvos kariuomenėje V. Milevičius tarnavo 1921-1937 m. laikotarpyje. 1928 m. jam suteiktas I-os eilės karo lakūno vardas. Susidomėjęs bemotorių skraidymo aparatų galimybėmis, Milevičius, prižiūrėjęs pirmojo lietuviško sklandytuvo statybą, pats, kaip patyręs lakūnas, ir išbandė naująjį kūrinį. 

Apdovanojimai: DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928) ir Plieno Sparnų garbės ženklu (1933).

Lakūnas Vitalis Milevičius 1935 m., Nuotrauka iš Lietuvos Aviacijos muziejaus fondų.

i.

1 pav. Milevičių, gyvenusių Telšių paviete, giminės herbas Dombrova

Lenkų istorikas Grzegorz‘as Błaszczyk‘as savo šešiatomyje veikale „Herbarz szlachty žmudzkiej“, T 4, l. 113-114, trumpai apžvelgė Žemaitijos bajorų Milevičių (Milewicz, Miliewicz) genealogiją. XVII a. minimos dvi Milevičių giminės šakos arba šeimos. Viena gyveno Raseinių paviete, kita – Telšių. Mus domina tik pastarieji. 1667 m. LDK bajorų surašyme minimas Kazimieras Milevičius iš Milių, Telšių pavieto. G. Blaščikas mano, kad tai, veikiausiai, bus dabartinis Milių kaimas, esantis tarp Mažeikių ir Viekšnių. Istorikas Milių vietovę įvardija kaip pirminį žinomą šios Milevičių giminės šakos lizdą, nuo kurio ir kilo pavardė Milius (Milus, Milas, Millys), vėliau - Milevičius. Pirminė pavardės forma kartais sutinkama dar ir XIX a. pradžioje Pikelių bažnytinėse metrikų knygose.  Dar viena šeima - Milevičiaus Tomašo, Aleksandro sūnaus - gyveno Giniočiuose, Telšių paviete. Tie patys Kazimieras ir Tomašas  Milevičiai tebegyveno Miliuose ir Giniočiuose  ir per 1690 m. bajorų surašymą. Milevičių giminė buvo smulkūs, netituluoti bajorai, neturėję pavaldinių, tačiau 1665 m. minima, kad Tomašas kaip nuosavybę valdė Giniočių dvarą. Dvarą Milevičiai porą kartų buvo užstatę, matomai, už skolas, kol galiausiai Giniočiai tapo bajorkaimiu, kuriame XIX a. pradžioje gyveno gausus būrys neturtingų, be valstybinių pareigų, bajorų: Girdvainis, Vizgintas, Kukevičius, Darginevičius, Saltuška, Steponavičius, Kenstavičius, Beinoravičius, Getautas, Adamavičius. Visi jie minimi Pikelių bažnytinėse krikštų, santuokų ir mirties metrikų knygose. Giniočių bajorkaimyje gyveno bajoras Kristoforas Petkevičius, vedęs bajoraitę Elžbietą Milevičiūtę, valstietis  Jonas Milis, vedęs bajoraitę Barborą Giniotaitę, bajoras Adolbertas Milevičius su žmona iš valstiečių Elžbieta Kačerauskaite. Visų jų tikslaus giminystės ryšio atsekti neįmanoma, nes Pikelių bažnyčios metrikų knygos yra išlikusios tik nuo 1794 m.

XIX a. Kauno gubernijoje legitimavosi bajorai Milevičiai iš Telšių pavieto su herbu Dombrova (Dąbrowa) (pav. 1). Istoriko Blaščiko duomenimis yra išlikę 1832 m. bajorystės patvirtinimo  dokumentai tik vienos Telšių pavieto Milevičių giminės šakos, o konkrečiai –  Jurgio ir Elenos Petkevičiūtės Milevičių sūnaus Tomo Motiejaus, kurio šeima surašyta 1814 m. Tirkšlių parapijoje Bugenių bajorkaimyje (2 pav.). Bugeniuose gyveno Tomas (Tomasz) Milevičius 56 m. su žmona Barbora Gorodeckaitė (Horodecka), Petro Liutiko našle, ir sūnumi Tomu 9 m.

2 pav. Telšių apskrities bajorų sąrašai, 1814 m. LVIA f. 708, ap. 2, b. 2724, l. 34.

 

Tomas Milevičius jaunesnysis vedė bajoraitę Prancišką Jazdauskaitę ir su ja Dapšių bajorkaimyje susilaukė sūnų: Liudviko Apolinaro (1828-02-14) ir Juozapo Benedikto (1829-03-25),  o jau Bugenių bajorkaimyje jiems gimė duktė Pranciška Teofilė (1831-05-11). Visi vaikai pakrikštyti Pikelių bažnyčioje.

Tomo vyresniojo tėvas Jurgis turėjo vienintelį brolį Jokūbą, (g. apie 1730 m.) kuris, pasak istoriko Blaščiko, paveldėjo Giniočių dvarą. Jo šeima 1814 m. bajorų sąraše nėra įrašyta, tačiau, vis vien, galima spėti, kad Giniočiuose ir vėliau Pikeliuose arba kituose Pikelių parapijos kaimuose gyvenę Milevičiai gali būti Jokūbo sūnūs: Stanislovas su Liudvika Sudintaite, Adolbertas su Elžbieta Kačerauskaite, Chrizostomas su Kristina Brazdauskaite (1753-1833),  ir Juozapas (1759-1837), vedęs du kartus. Deja, patikslinti nėra galimybių, nes XVIII a.-XIX a. pr. lotyniškai rašytose bažnytinėse metrikose nebuvo nurodomi jaunųjų tėvai.

Plačiau apžvelgsime tik Juozapo, kuris ir tapo lakūno Vitalio Milevičiaus protėviu, genealoginio medžio šaką.  Juozapas su pirmąja žmona bajoraite Liudvika Kenstavičiūte susituokė maždaug 1800 m., tačiau nežinia, kurioje bažnyčioje tuokėsi, kur  jaunavedžiai gyveno iki 1807 m. Pora susilaukė šešių sūnų ir keturių dukrų. Keturi sūnūs ir dvi dukros sulaukė pilnametystės, jie paminėti tėvo mirties metrikoje, tačiau pirmasis vaikas, pakrikštytas Pikelių bažnyčioje, yra tik penktasis sūnus Kazimieras, gimęs 1807 m. Petrelių bajorkaimyje.

3 pav. 1807 m. sausio 21 d. aš, Juozapas Jankauskas Pikelių bažnyčioje pakrikštijau kūdikį vardu Kazimieras, gimusį tos pačios dienos vidurdienį, teisėtoje santuokoje. Tėvas GD* Juozapas Milevičius ir GD Liudvika Kenstavičiūtė iš Petrelių bajorkaimio, Pikelių parapijos. Krikštijo GD Antanas Žembuliauskis su GD Ona Kenstavičiūte. Visi iš Pikelių parapijos. (vert. iš lot. klb**). Pikelių RKB krikšto metrikų knyga (1802-1827), EAIS f. 669, ap. 1, b. 209, l. 40.

 *GD (lot. Generosus Dominus – kilmingas ponas).

** Visų straipsnyje pateikiamų dokumentų vertimai iš lotynų, lenkų ir rusų klb. – autorės.

 Kaip įrodymas, kad Milevičių pirminė pavardės forma buvo Milys, yra įrašas dukros Eleonoros krikšto metrikoje tėvo pavardė - Millys. Tėvų statusas šį kartą - nekilmingi.

4 pav. 1808 m. rugpjūčio 9 d. aš, Juozapas Jankauskas, Pikelių parapijos (kunigas), pakrikštijau kūdikį Eleonoros vardu, gimusią vakar teisėtoje santuokoje. Tėvas Juozapas Millys, motina Liudvika Kensminaitė. Krikštatėviais buvo kun., atlikęs krikšto apeigas, ir Eleonora Koplerytė. Visi iš Pikelių miestelio ir parapijos. Pikelių RKB gimimo metrikų knyga 1808, EAIS f. 669, ap. 1, b.209, l. 48 d. (vert. iš lot. klb.)

 Liudvika iki 1816 m. pagimdė 10 vaikų. Tada šeimoje įvyko tragedija: išvyta arba pabėgusi iš namų, Dapšių bajorkaimyje Liudvika Milevičienė 1816 m. spalio 3 d. pagimdė nesantuokinę dukterį Liudviką Marijoną (pav. 5). Gali būti, kad mergaitė mirė gimdymo metu ar iškart po gimdymo, nes ties jos krikšto metrika padėtas kryželis (taip Pikelių kunigas žymėdavo mirusius kūdikius), tačiau jos mirties metrikos nėra.

5 pav. 1816 m. spalio 4 d. aš, Kazimieras Bubelis, Pikelių vikaras, pakrikštijau kūdikį vardais Liudvika Marijona, gimusią šiandien neteisėtoje santuokoje. Motina GD Liudvika Milevičienė iš Dapšių bajorkaimio. Krikštatėviai: GD Tomas Malachauskas su GD Marijona Jazdauskiene, visi iš Pikelių parapijos. Pikelių RKB gimimo metrikų knyga 1816, EAIS f. 669, ap. 1, b. 209, l. 90 k. (vert. iš lot. klb.)

 Ar tikrai moteris, baigianti penktą dešimtį, pagimdžiusi 10 vaikų, išklydo iš doros kelio, ar tai buvo tik pavydaus sutuoktinio įtarimas? To niekas niekada nesužinos. Ar atleido Juozapas savo žmonai, taip pat nesužinosime, tačiau po poros metų Magdalena mirė Pikeliuose, kur tuo metu jau gyveno jos vyras. Mirties metrikoje rašoma: „1818 m. gruodžio 19 d. mirė Magdalena, GD Juozapo Milevičiuas žmona, turėjusi 50 m., Pikelių gyventoja. Moteris aprūpinta visais šv. Sakramentais ir palaidota parapijinėse kapinėse.“ Pikelių mirties metrikų knyga 1818, EAIS f. 669, ap. 1, b. 462, l. 310 k.

Našlys ilgai negedėjo, - jau po mėnesio vedė 30 metų jaunesnę bajoraitę iš Juodeikių Agnetę Motusevičiūtę. Agnetės Motusevičiūtės pavardė buvo rašoma skirtingai: Motusewiczowna ir Motuzewiczowna, o vėliau, Milevičiams netekus bajorystės statuso, pavardė rašyta - Motuzaitė, kas leidžia spėlioti  ją buvus ne iš bajorų Matusevičių, o veikiau iš valstiečių Motuzų, kurių Pikelių parapijoje gyveno gausiai.

6 pav. 1819 m. sausio 28 d. aš, Vincentas Zdramavičius, Pikelių vikaras, sutuokiau GD Juozapą Milevičių, našlį iš Pikelių su GD Agnete Matusevičiūte, mergina iš Juodeikių, Pikelių parapijiete, paskelbus trejus užsakus ir neatsiradus jokių kliūčių...“ Faksimilės fragmentas iš Pikelių RKB santuokos metrikų knygos 1819, f. 669, ap. 1, b. 475, l. 467. (vert. iš lot. klb.)

 Juozapas Milevičius su antrąja žmona susilaukė penkių vaikų: Bonifaco Juozapo (1821-02-06), Jono (1822 02 12), Veronikos (1823-08-17), Uršulės Ievos (1825-02-28) ir Kazimiero Tomo (1827-03-07). Jauniausias sūnus Kazimieras Tomas taps lakūno Vitalio seneliu.

7 pav. 1827 m. kovo 9 d. aš, Juozapas Raudonavičius, Pikelių vikaras, pakrikštijau kūdikį vardais Kazimieras Tomas, gimusį kovo 7 d. teisėtoje santuokoje. Tėvas GD Juozapas Milevičius (Millewicz), motina Agnetė Motuzevičiūtė. Krikštatėviais buvo krikšto kunigas su GD Agnė Sakalauskienė. Visi iš Pikelių miestelio ir parapijos. Pikelių RKB gimimo metrikų knyga 1827, EAIS f. 669, ap. 1, b. 209, l. 188. (vert. iš lot. klb.).

 1830 m. vasario 8 d. mirė valstiečių Juozapo ir Agnieškos Motuzaitės 6 metų dukrelė Veronika  nuo vaikiškos ligos. Pirmą kartą tėvų statusas nurodytas – valstiečiai, o motinos pavardė nuo šiol rašoma ne Matusevičiūtė, o Motuzaitė. 

1837 m. mirė šeimos tėvas – Juozapas Milevičius, nugyvenęs ilgą gyvenimą, dvejose santuokose susilaukęs 15 vaikų, iš kurių 10 liko gyvi po tėvo mirties. Jauniausiam Kazimierui Tomui buvo 10 metų. Juozapo Milevičiaus statusas pirmą kartą nurodytas – valstietis. Žmonos pavardė taip pat iš Matusevičiūtės tapo Motuzaite.

8 pav. 1837 m.  vasario 3 d. Pikelių miestelyje mirė valstietis Juozapas Milevičius nuo karštinės, aprūpintas šv. Sakramentu, valstietę Agniešką Motuzaitę Milevičienę palikęs našle, 78 metų amžiaus nuo gimimo, Pikelių parapijietis. Paliko sūnus: Juozapą, Stanislovą, Andriejų, Antaną, Joną, Kazimierą, Vincentą, tris dukras: Kotryną, Uršulę ir Barborą. Jo kūną kun. Vincentas Bartkevičius, Pikelių klebonas, vasario 5 d. palaidojo viešose parapijinėse kapinėse už miestelio. Pikelių RKB mirties metrikų knyga 1835-1848, LVIA f. 1454, ap. 1, b. 6, nr.5, l. 22.

Grįšiu prie vienintelio Pikelių parapijoje 1832 m. pasitvirtinusio bajorystę Tomo Jono Milevičiaus. Paprastai giminė dokumentus legitimacijai ruošdavo kartu, nes tai buvo labai ilgas ir brangus procesas: bajorystės suteikimo dokumentų suradimas, giminystę tarp artimų giminės narių įrodantys dokumentai, metrikų kopijos, herbas, genealoginė schema, vertimai į rusų klb., teikimas svarstymui vietinei komisijai ir carinės Rusijos Dūmai... Milevičių atveju, matomai, giminė buvo nutolusi, o gal, kaip dažnai būna, susipykusi dėl palikimo. Niekada nekrikštijo vieni kitų vaikų, neliudijo santuokose, tad galima manyti, kad Juozapas net nemėgino legitimuotis ir buvo pervestas į valstiečių luomą. Tačiau iki pat XX a. kai kuriose šios giminės  bažnytinėse metrikose vis dar galima rasti įrašą „Kilmingas“. Vieni tų pačių tėvų vaikai gimė bajorų, kiti - valstiečių šeimoje. Matomai, tėvų statusą įrašydavo tokį, kokį kunigui pasakydavo krikštatėviai arba jaunieji, ypač, jei kunigas buvo ne vietinis.

Agnieška savo vyrą pergyveno tik 13 metų, nors buvo už Juozapą jaunesnė virš 30 metų, tačiau mirė palyginus jauname amžiuje ne nuo senatvės, nuo nuo diarėjos – ūmaus viduriavimo.

9 pav. 1850 m. rugsėjo 7 d. Pikeliuose mirė valstietė Agnieška Motuzaitė, Juozapo Milevičiaus našlė. Mirė būdama 60 m. amžiaus nuo diarėjos. Liko vaikai: Kazimieras, Jonas ir Uršulė. Jos kūną Pikelių vikaras kun. Stanislovas Tauroševičius einamų metų rugsėjo 9 d. palaidojo parapijinėse Pikelių kapinėse. (vetr. Iš rusų klb.). Pikelių RKB mirties metrikų knyga EAIS 1850, f. 669, ap. 1, b. 138, nr.82, l. 10.

Sulaukęs 30 metų amžiaus valstiečių Juozapo ir Agnieškos Motuzaitės Milevičių jauniausias sūnus Kazimieras Tomas 1858 m. balandžio 22 d. vedė 20-metę Barborą Vaičiūtę iš Bataičių kaimo, valstiečių Jokūbo ir Agnieškos Daukantaitės Vaičių dukrą. Jaunuosius Pikelių bažnyčioje sutuokė vikaras kun. Jonas Gedgaudas.

10 pav. 1858-04-22, Kazimiero Milevičiaus ir Barboros Vaičiūtės santuokos metrika Pikelių bažnyčioje. Pikelių santuokos metrikų knyga 1858, EAIS f. 669, ap. 1, b. 2212, nr.11, l. 565, fragmentas iš santuokos metrikos faksimilės. (rusų klb.).

Barbora 1859-1876 m. pagimdė 11 vaikų: 6 sūnus ir 5 dukras. Du jų vaikus pakrikštijo šeštajame dešimtmetyje į Pikelius iš Tryškių parapijos persikėlę Adamkavičiai, Prezidento Valdo Adamkaus prosenelio broliai. Deja, šioje šeimoje vienas po kito nuo kokliušo, difterijos, raupų ar tiesiog karštinės mirė 3-7 metų keturi sūnūs ir dvi dukros. 1866 m. kovo mėnesį per savaitę šeima palaidojo 3 metų Mykoliuką ir 7 metų Kaziuką. Išgyveno antruoju gimęs sūnus Juozapas, kuris ir taps lakūno Vitalio tėvu. Nuo 1870 m. tik paskutiniai keturi gimę Milevičių vaikai įrašyti kaip bajorų vaikai.

11 pav. 1861 m. kovo 28 d. Pikelių RKB vikaras kun. Julijonas Dulevičius su visomis apeigomis pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas, gimusį tą pačią dieną Pikeliuose. Tėvai valstiečiai Kazimieras ir Barbora Vaičiūtė Milevičiai, teisėti sutuoktiniai. Krikštijo valstiečiai Jonas Milevičius su Petronėle, Andriaus Vanago žmona. Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1861, EAIS f. 669, ap. 1, b. 1333, nr.26, l. 315. 

Vienas po kito išgyvenę Milevičių vaikai kūrė šeimas. 1892 m. spalio 24 d. Pikelių bažnyčioje vietinis klebonas kun. Dulevičius sutuokė bajoraitę Uršulę Milevičiūtę, 22 m. iš Pikelių, su 52 m. amžiaus našliu, valstiečiu Juozapu Adomu Otremskiu iš Juodeikių k. (Pikelių RKB santuokos metrikų knyga, LVIA f. 1454, ap. 1, b. 10, nr.52, l. 34). Uršulė su Otremskiu gyveno Juodeikėliuose. 1894-04-23 susilaukė sūnaus Boleslovo, o 1895-05-12 – dukros Aleksandros, 1903-04-08 - sūnaus Alfonso Juozapo, kuris neišgyveno. 1913-08-16 Juozapas Adomas Otremskis mirė sulaukęs garbingo 79 m. amžiaus. Po vyro laidotuvių praėjus tik 21-ai dienai (1913-09-07), 45-rių metų našlė Uršulė Milevičiūtė Otremskienė Juodeikėlių kaime pagimdė sūnų Antaną. Krikšto metrikoje tėvas neįrašytas, - gal tik vaikui suteiktas Antano vardas pasufleruoja, kas slaptos meilės vaisiaus tikras tėvas. Už pusmečio (1914-02-11) našlė ištekėjo už Antano Kneitos iš to pačio Juodeikėlių kaimo, kurio pavardė 1921 m. rugsėjo 14 d. Žemaičių vyskupijos tribunolo sprendimu nr.2908 buvo suteikta Uršulės nesantuokiniam sūnui (Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1901-1916, LVIA f. 1454, ap. 1, b. 9, nr.80, l. 199).

 Duktė Aleksandra Otremskytė su pulkininku Edvardu Adamkavičiumi 1919 m. gruodžio 25 d. Pikelių bažnyčioje pakrikštijo vaistininko Pranciškaus Adamkavičiaus ir Zofijos Lukavičiūtės dukrą Benitą Aleksandrą Anastaziją. Pikelių kapinėse išlikęs Uršulės Otremskienės-Kneitienės (1868-1927), jos dukros Aleksandros Vanagienės (1895-1972) bei žento  Vlado Vanago (1894-1979) kapas. Kiek kuklesnė paminklinė lenta žymi ir antrojo Uršulės Milevičiūtės vyro Antano Kneitos (1864-1934) kapą.

 1897-09-02 ištekėjo antroji Juozapo sesuo, 24 m. amžiaus Ona. Jos tėvų statusas santuokos metrikoje taip pat nurodytas – bajorai. Jos vyru tapo 31 m. Sankt Peterburgo gyventojas Kleofas Arlauskas (ten pat, metr. nr.26, l. 23). Šios poros vaikų krikštų Pikeliuose nėra, tad galima manyti, kad jaunieji po vestuvių išvyko gyventi kitur.

 Tuo tarpu Dapšių bajorkaimyje gyveno bajorai Juozapas Stanevičius su žmona Vincenta Girdvainyte. Jiems 1870 m. birželio 26 d. gimė dvynukai Juozapas ir Emilija. 1896 m. sausio 30 d. Pikelių bažnyčioje vietinis klebonas kun. Gapševičius sutuokė valstietį Juozapą Milevičių, 35 m. jaunuolį iš Pikelių, su bajoraite Emilija Stanevičiūte, 24 m. mergina iš Dapšių bajorkaimio.

12 pav. Fragmentas iš Juozapo Milevičiaus ir Emilijos Stanevičiūtės santuokos metrikos faksimilės. Pikelių RKB santuokos metrikų knyga, LVIA f. 1454, ap. 1, b. 10, nr.5, l. 47

 Juozapas su Emilija gyveno Pikeliuose ir susilaukė keturių vaikų.  1896 m. gruodžio 7 d. gimė sūnus Otonas. Jį pakrikštijo Juozapas Stanevičius ir teta Uršulė Otremskienė,  Otonas 1921-04-09 Klaipėdos bažnyčioje vedė Hertą Bernickaitę. Antras sūnus - Juozapas - gimė 1898 m. liepos 7 d. Jo krikšto tėvu buvo kun. Vaičius ir Joana Kenstavičiūtė. Juozapas 1930-03-19 Židikų bažnyčioje susituokė su Placida Pacevičiūte. Jiems 1931 m. gimė duktė Irena, 1936 m. - sūnus Juozapas, o 1942 m. –  sūnus Antanas. Visa šeima 1948 m. buvo ištremta į Irkutsko sritį. Laimei, visi išgyveno tremtį ir, pasibaigus represijos laikui, apie 1958 m. visi grįžo namo.

13 pav. Faksimilė iš www.lietuviaisibire.lt  duomenų bazės.

 

Trečias Juozapo ir Emilijos Stanevičiūtės sūnus gimė 1900 m. balandžio 28 d., o gegužės 7 d.  kun. Gapševičius  jį pakrikštijo Vitalio vardu. Kaip simboliška, kad būsimojo karininko ir lakūno Vitalio krikštamote tapo būsimojo generolo Edvardo mama Petronėlė Švataitė Adamkavičienė.

14 pav. Vitalio Milevičiaus krikštas Pikelių bažnyčioje 1900-04-28,  Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1900, EAIS f. 669, ap. 16, b. 151, nr.46, l. 198. 

 

Vitalis Milevičius 1933 m. liepos 3 d. Lygumų bažnyčioje (Šeduvos dekanate) susituokė su Emilija Šulmaite (1914-2001). Jiems gimė sūnūs Vytenis Vitalis (1934-1996), Andrius Julius (1936-2003) ir Jonas (1949). 

15 pav. 1973 m. vasarą Biržų aerodrome vykusiose Lietuvos sklandymo II lygos varžybose sportininkus aplankė aviacijos veteranas, Lietuvos sklandymo sporto pradininkas Vitalis Milevičius (sėdi kairėje). Šio straipsnio autorė buvo  susitikimo dalyvė. (Nuotraukos aut. nežinomas).

Aviatoriaus Vitalio Milevičiaus tarnybinė biografija aprašyta internetinėje Aviacijos istorijos svetainėje   https://www.plienosparnai.lt/page.php?755

Juozapui ir Emilijai Milevičiams 1909 m. lapkričio 29 d. pagaliau gimė ilgai laukta dukrelė. Ji pakrikštyta Kazimieros vardu tų pačių metų pradžioje  mirusio senelio Kazimiero garbei. (Pikelių RKB krikšto metrikų knyga 1906, EAIS f. 669, ap. 16, b. 177, nr.119). Metrikos kairėje paraštėje yra prierašas, kad  Kazimiera Milevičiūtė 1934-08-19 Kauno Prisikėlimo bažnyčioje ištekėjo už dr. Antano Miliausko. Deja, karas šią porą išskyrė. Į Vokietiją pasitraukė tik Antanas, o Kazimiera su sūnumi liko Lietuvoje. Surasta Vokietijos Arolsen archyve Perkeliamų asmenų stovykloje (DP) Antano anketa rodo, kad medicinos daktaras mokėjo vokiečių, rusų, anglų ir prancūzų kalbas. Gavo leidimą išvykti į JAV. Ten po kurio laiko vedė labai spalvingą asmenybę, ligoninės slaugę Anicetą Šerkšnytę-Dudinienę-Grybauskienę, tačiau 1975 m. Floridos teismas juos išskyrė (Florida, Divorse Index, 1927-2001). Antanas Miliauskas mirė 1980 m. Pranešime apie jo mirtį, paskelbtame laikraštyje „Plain Dealer“ rašoma, kad liko žmona Kaye ir sūnus Paulus (internetinė prieiga - JAV Familysearch archyvas).

Kazimiera Milevičiūtė Miliauskienė mirė 1980 m. Palaidota kartu su sūnumi Pikelių kapinėse. Kapas išlikęs.

 Išleidę į žmones vaikus, senieji Milevičiai atgulė amžino poilsio Pikelių kapinėse. Pirmasis mirė Kazimieras Tomas Milevičius, sulaukęs 83 m. amžiaus. Jis šį pasaulį paliko 1909 m. sausio 21 d. Liko našlė Barbora Vaičiūtė ir vaikai: Juozapas, Antanas, Uršulė, Ona ir Veronika. Jo kūną į kapines lydėjo kun. K. Daukontas, gal būt, kilęs iš tos pačios giminės, iš kurios buvo kilusi Kazimiero anyta Agnetė Daukantaitė Vaičienė.

16 pav. Kazimiero Tomo, Juozapo sūnaus, Milevičiaus mirties metrika. Pikelių RKB irties metrikų knyga 1909, EAIS f. 669, ap. 16, b. 11, nr.9, l. 3.

 Barbora Vaičiūtė Milevičienė, Kazimiero našlė, mirė nuo plaučių uždegimo Pikelių miestelyje 1922 m. rugpjūčio 24 d., gimusi 1838 m. sausio 26 d. Bočių k. (sulaukusi 84 m. amžiaus).

17 pav. Barboros Vaičiūtės Milevičienės mirties metrika. Pikelių RKB mirties metrikų knyga 1909, EAIS f. 669, ap. 16, b. 11\5, nr.84, l. 164.

 Štai tokia vienos bajorų Milevičių giminės šakos, giliai įleidusios šaknis į Pikelių žemę, istorija, apimanti 300 metų laikotarpį. Praėję visus gyvenimo išbandymus, išklampoję savo  klystkelius, išgyvenę karus, epidemijas, tremtį, apraudoję savo mirusius vaikus, neužgyvenę dvarų, bet išauginę didelį būrį palikuonių, kiek išgalėdami suteikę savo vaikams geresnį gyvenimą, nusipelnė būti prisiminti.

Janina Leonavičienė