KUNIGŲ MARMŲ DINASTIJA PRIENŲ BAŽNYČIOJE

Senosiose Prienų kapinėse, vakarinėje, vadinamoje turtingųjų, dalyje yra išlikęs didelis marmuro antkapis, aptvertas metaline tvorele, su žiojėjančia išdraskyto jo amžinojo poilsio rūsio skyle. Čia palaidotas Prienų bažnyčios administratorius kunigas Pranciškus Marma. Tai ketvirtas pagal senumą šių kapinių antkapis. Užrašas - lenkų kalba: "Čia ilsisi kūnas / kunigo Pranciškaus Marmo / g. 1835 spalio 17 d. / m. 1876 sausio 6 d."

Trumpa Pranciškaus Marmos biografija: į Seinų kunigų seminariją įstojo 1854 m. kovo mėn. Kunigu įšventintas 1858 m. spalio 24 d. 1858–1859 m. paskirtas į Berznyko parapiją vikaru, 1859–1861 m. vikaru į Gražiškių filiją, 1862 - 1863 m. buvo Vilkaviškio parapijos vikaru. Nuo 1866 m. - Krasnapolio parapijos vikaras.

Kunigo Pranciškaus Marmos kapas 2019 m. Prienš senosiose kapinėse

 

 

 

 

 

Pasakojant apie kun. Pranciškų, negalima nepaminėti jo brolių, pusbrolių ir jau jaunesnės kartos Marmų, kilusių iš to pačio Griškabūdžio parapijos Mergrūdžio kaimo, (dab. Šakių raj. - aut. past.). "Vilkijoje gyveno nemažai Marmų, visi jie buvo neramūs, kairuoliški, kilę iš apačios – baudžiauninkų vaikai" – pasakoja teisininko, politinio ir visuomenės veikėjo Mykolo Marmos (1886–1954) sūnus. Dar pridursiu, kad visi Marmos buvo prisienę lietuvininkai.

Visi Marmos mokėsi Marijampolės apskrities mokykloje, visi vėliau įstodavo į Seinų kunigų seminariją. Vienu metu ten mokėsi arba jau kunigavo net trys brolai: Andriejus, Pranciškus ir Juozapas (tikslus giminystės ryšis nėra dokumentais pagrįstas, tai žinoma iš kitų Marmų biografijų ar užuominų). Pirmasis šio kaimo Marma, tapęs kunigu, buvo Andriejus (1825-1892). Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1842 m. rugsėjo 20 d. Studijavo Varšuvos dvasinėje akademijoje ir gavo teologijos kandidato laipsnį. Kunigu įšventintas 1848 liepos 30 d. ir tais pačiais metais paskiriamas generalinės konsitorijos sekretoriumi. 1848–1866 m. Seinų seminarijos profesorius. Tai jis, be abejo, paskatino savo brolius stoti į seminariją ir toliau rūpinosi jų išlaikymu.

Seinų vyskupijos administratoriaus 1872 m. sausio 12/24 d. raštu Suvalkų gubernijos gubernatoriui pranešė, kad jis paskyrė Andriejų Marmą Prienų parapijos klebonu. Klebonas Andriejus Marma turėjo daug kitų pareigų: tais pačiais 1872 m. paskirtas Seinų katedros kapitulos kanauninku, konsistorijos judex surrogati, prosinodiniu egzaminatoriumi, kunigų seminarijos provizoriumi, o nuo 1877 m. - Seinų katedros kapitulos prelatu scholastu, nuo 1885 m. - kapitulos arkidiakonu. Tokiam užimtam klebonui Prienuose reikėjo turėti savą, patikimą bažnyčios administratorių ir, matomai, ne be jo rūpesčio į Prienus iš mažos filijinės bažnytėlės Plutiškėse, kur 1870-1872 m. tarnavo vikaru, Pranciškus Marma paskiriamas į Prienus. Šiose pareigose Pranciškus ištarnavo iki savo mirties. Mirė jaunas, eidamas 41-uosius metus. 

Kunigo P. Marmos kapas 2022 m. spalį.

Ilgametis bažnyčios klebonas Andriejus Marma mirė 1892 m. spalio 6 d., būdamas Prienų parapijos klebonu, tačiau jo biografijoje nenurodyta mirties ir palaidojimo vieta. Prienų bažnyčios mirčių registrų knygoje tokia mirtis neįregistruota.

Dar Andriejui būnant klebonu, į Prienus paskiriamas kitas, jau jaunesniosios kartos, Juozapas Marma, gimęs 1857 09 07 tame pačiame Mergbūdžio kaime. Jo kelias į mokslus jau buvo lengvesnis, jaunystėje gyveno ir mokėsi Varšuvoje, kur kunigavo jo broliai. Vienas iš jų buvo Varšuvos dominikonų bažnyčios rektorius. Juozapas į Seinų kunigų seminariją įstojo 1876 m. liepos 4 d. Kunigu įšventintas 1881 m. vasario 20 d., 1883–1890 m. paskirtas Prienų parapijos vikaru. Nuo 1908 m. iki 1921 m. paskirtas į Veisiejų parapijos administratoriaus pareigas (klebonu). Kaip jau minėjau, kiekvieno Marmos biografijoje galima aptikti stiprių lietuvybės daigų. Kleb. Juozapas Marma, ištyręs, kad Veisėjų parapijoje tėra tik 10 lenkiškai kalbančių šeimų, nustatė, kad lenkiški pamokslai turėtų būti sakomi ir lenkiškos giesmės giedamos tik kas dešimtą sekmadienį. Kaip nustatė, taip ir padarė, o nuo 1926 m. bažnyčioje jau apskritai nebeliko lenkiškų pamokslų. 1917 m. kun. Juozapas Marma dalyvavo Vilniaus konferencijoje. Mirė Griškabūdyje 1938 m.

 Šaltiniai:
LKMA, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XXI a., Istorinė biogramų duomenų bazė.