UŽMIRŠTAS 1863 M. SUKILIMO TREMTINYS

Slaptas ypatingų po 1863-1864 m. sukilimo stremtinių konvojus į Sibirą

Šio kunigo net kapas Kruopių kapinėse (Akmenės raj.) suskaitmenintas kaip nežinomas, nors man nesunkiai pavyko jį rasti, nes palaidotas šalia kitų šios parapijos kunigų, ir perskaityti užrašą antkapyje nebuvo sunku: „Czia / ils Kuniga / J. LEONAWICZES / miri / 1881 m. / majaws m. 25 d.“ Vikipedijoje „Kruopių bažnyčia“ paminėtas kunigas-tremtinys, tačiau jo pavardė parašyta klaidingai. Lotyniškose, lenkiškose metrikose jo pavardė - Leonowicz, rusiškuose tremties dokumentuose – Леонович, o antkapyje žemaitiškai Leonawiczes, tačiau ne LeVanavičius, kaip parašyta vikipedijoje ar Akmenės krašto enciklopediniame žodyne (AKEZ).

Jono pavardės keitimo istorija gana intriguojanti. XIX a. pradžioje valstiečio vaikui įstoti į kunigų seminariją nebuvo taip paprasta. Gal būt, parapijos kunigų pastebėtas gabus vaikas buvo rekomenduotas siekti mokslų, krikšto metrikoje „suponinant“ valstietišką pavardę iš Leonaičio į Leonowicz. Jonas Leonavičius gimė 1803 m. rugsėjo 29 d. ir 30 d. pakrikštytas Kruopių bažnyčioje. Jo tėvai nurodyti valstiečiai Motiejus Leonavičius ir Cecilija Sieliūtė, gyvenantys Pleikių kaime. Jokūbo, gimusio 1805 m. ten pat, tėvas – Motiejus Leonaitis, kaip ir Onos, gimusios 1807 m. jau Gembučių kaime, bei kitų brolių ir seserų: Simono Fabijono, Ievos ir Magdalenos tėvas – Motiejus Leonaitis. Kruopių bažnyčios krikšto metrikų originalioje knygoje toje vietoje, kur turėtų būti Jono krikštas, išplėšti keli lapai, o perrašytoje knygoje už 1803-1827 m., jo tėvas – Leonavičius. Jonas Leonavičius po seminarijos, įvardintas kaip neo-presbiteris (naujai įšventintas), tarnystę Kruopių bažnyčioje pradėjo 1831 m. vasario 3 d. Tų pačių metų lapkričio 3 d. jaunasis kunigas sutuokė savo seserį Oną Leonavičiūtę su vietiniu bajoru Vincentu Dobkevičiumi. Kai 1844 m. mirė Jono tėvas Motiejus Leonaitis, jo pavardė metrikoje įrašyta Motiejus Leonas. Suradus visus Kruopių parapijoje gyvenusius šios giminės žmones matosi, kad pavardės įrašymas į bažnytines knygas priklausė nuo atlikusio apeigas kunigo, tačiau jau XIX a. pirmoje pusėje išnyko senoji giminės pavardė – Leonaitis.

1803 m. rugsėjo 30 d. aš, Jurgis Strzigovskis, Kruopių bažnyčioje pakrikštijau kūdikį vardu Jonas, gimusį vakar Pleikių kaime teisėtiems sutuoktiniams Matui Leonavičiui ir Cecilijai Sieliūtei (Sielowna). Krikštijo Simonas Leonavičius su Magdalena Paplinska iš Pleikių, Krupių parapijos.
Telšių vyskupijos, Kruopių RKB gimimo metrikų knyga (1803-1827) f. 669, ap. 1, b. 340, l. 6 d.

Jonas Leonavičius – ilgiausiai ištarnavęs kunigas Kruopių bažnyčioje – net 38 metus: 34 metus iki tremties ir 4 metus sugrįžus į Lietuvą. Jo, kad ir valstiečių kilmės, karjera klostėsi sėkmingai. Jau po metų (1832-02-19) neo-presbiteris J. Leonavičius paskiriamas Kruopių bažnyčios vikaru. 1849-11-01, netikėtai mirus klebonui Lukui Danilai (Donillo), Jonas Leonavičius paskiriamas bažnyčios klebonu.

Kruopių klebonas Jonas Leonavičius 1865 m. pabaigoje buvo ištremtas į Tobolsko guberniją, Omsko sritį. Klebono paskutinis įrašas Kruopių bažnyčios knygoje yra 1864 m. lapkričio 27 d. Jo byloje rašoma, kad Šiaulių apskrities, Kruopių bažnyčios klebonas Jonas Leonavičius yra politiškai nepatikimas, 1863-1864 m. lenkų sukilimo dalyvis, privilegijuoto luomo, ištremtas be teisių atėmimo, tačiau griežtai policijos priežiūrai. Privilegijuoti tremtiniai iš valstybės iždo gaudavo maistpinigių 15 kap./parai ir buto nuomai 1.5 rub./mėn. Didžiąją tremties dalį Leonavičius praleido Omske, 1873 m. išvyko į Kostromos guberniją. 1875 m. jau garbingo amžiaus senolis gavo leidimą grįžti namo. Kruopių bažnyčios knygose jo pavardė pasirodo 1875 m. rugsėjo 10 d., o paskutinis įrašas – 1879-07-22.

Kun. Jonas Leonavičius mirė Kruopiuose 1881 m. gegužės 25 d. ir palaidotas šalia bajoro Bonaventūro Dobkevičiaus, savo jaunos mirusios sesers Onos svainio (kapas išlikęs, tik neteisingai suskaitmenintas vardas – Bona Venturas). Deja, kun. Jono Leonavičiaus mirties faktas neįrašytas jokioje dekanato bažnyčioje.