KUNIGAS ALBINAS KRŪVELIS (1906-1957)
 
PRIENŲ SENOSIOS KAPINĖS
 
 

Šiandien papasakosiu dar vieno Prienų senosiose kapinėse palaidoto iškilaus kraštiečio tragišką istoriją. Žinių apie kunigą Albiną Kraujelį išlikę nedaug, tačiau sovietinių represinių struktūrų nublokštas į Komijos lagerį, sutiko ten įkalintus Lietuvos šviesuolius kunigus Alfonsą Svarinską ir Kazimierą Vasiliauską, kurie, grįžę į Lietuvą, parašė prisiminimus. 1956 m., paleisti iš lagerio šeši ten kalėję kunigai, atsisveikinimui nusifotografavo. Tai vienintelė mano rasta A. Krūvelio nuotrauka.
 
Būsimasis kunigas gimė 1906 m. sausio 28 d. Juodaraisčio kaime, Klebiškio vals., Marijampolės apskr. 1925 m. baigė Prienų gimnaziją, 1930 m. - Vilkaviškio kunigų seminariją ir tų pačių metų vasario 28 d. įšventintas kunigu. Pirmoji tarnystės vieta – Šventežerio bažnyčia (1930-1935), po to metus – Griškabudyje, o nuo 1936 m. iki 1938 m. - Igliaukos vikaras. 1938 m., įsteigus naują Paveisininkų parapiją, paskirtas jos klebonu. Nuo 1942 m. klebonavo Patilčių kaimo bažnyčioje (prie Prienų–Marijampolės kelio, šalia Igliškėlių kaimo). 1948 06 29 Rokiškyje suimtas, apkaltintas ryšiais su ginkluotu pogrindžiu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų ministro 1948 09 11 nutarimu nubaustas 10 m. bausme pataisos darbų lageryje. Įkalintas Komijoje, dirbo šachtose. 1955 m. kovo mėn. išlaisvintas, tačiau tik 1956 m. gegužės 31 d. Albinui Krūveliui buvo leista grįžti į Lietuvą. Paskirtas Žaliosios bažnyčios altaristu. Lageriuose palaužta 51-rių metų kunigo sveikata neilgai leido džiaugtis laisve: gyvybė užgeso 1957 m. birželio 12 d. Palaidotas šalia giminių Prienų senosiose kapinėse. 
 
1957 m. jo byla buvo peržiūrėta ir minėtas Ypatingojo pasitarimo sprendimas panaikintas.
 

 

 2022 11 01

Janina Leonavičienė 

Prienai

Vieta: Prienai, Prienai District Municipality, Lithuania

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Vaizdas
  JURGIS GRYBAUSKAS – PIRMASIS LIETUVIS MOKYTOJAS ŠILALĖJE Prienuose registruota „Istorikų ir kolekcininkų draugija“ įgyvendina projektą – „Veiverių mokytojų seminarijos įamžinimas elektroninėje erdvėje“ 1 , kurios pagrindinis tikslas - vienoje vietoje pateikti informaciją apie seminariją baigusias asmenybes. Ją baigė daugiau nei 1000 absolventų . Darbo daug, tad tegu šis mano pasakojimas bus mažas indėlis į šį projektą. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918) - tai pirmoji lietuvių mokytojų rengimo įstaiga carinėje Rusijos imperijoje ir vienintelė, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Seminaristai pasklido po visą Lietuvą, jų tarpe – daug iškilių, Lietuvos istorijoje palikusių gilų pėdsaką, asmenybių. Vienas iš absolventų – Jurgis Grybauskas – pi rmasis lietuvis mokytojas Šilalėje, atvykęs 1907 m. į mieste jau veikusią liaudies mokyklą. Kapitonas Jurgis Grybauskas, 1927 m., Kaunas (nuotr. iš paso) Jurgis Grybauskas gimė 1877-10-07 Pakuonio parapijoje, Girininkų k., Marijampolės...
Skaityti daugiau
Vaizdas
  GENEROLO VINCO GRIGALIŪNO-GLOVACKIO DVIGUBOS PAVARDĖS PASLAPTIS Vincentas Grigaliūnas gimė Jiezne, Kvintų dvaro kumetyne 1885-08-09, kaip Onos Grigaliūnaitės nesantuokinis sūnus (LVIA f 1049, ap. 1, b. 15, nr.141, l. 69). Generolas savo knygoje 21 psl. rašo: „Aš gimiau labai silpnas ir beveik aklas. Tėvelio namie nebuvo, nes buvo kažkur iškeliavęs dirbti. Senelis neseniai buvo miręs“ . Senelis Motiejus Grigaliūnas mirė 1882-07-20, palikdamas skurdžioje lūšnelėje našlę Oną Grigaliūnienę (Sideravičiūtę) su pulku vaikų. Duktė Ona Grigaliūnaitė (g. apie 1861 m.) buvo vyriausia, tad jai teko ne tik vienišos motinos dalia, bet ir rūpestis pasiligojusia motina ir savo dviem jaunesniais broliais ir keturiomis seserimis. Tai buvo generolo pirmas melas apie nebūtą tėvą. Patėvis, 48 m. jaunikis iš Užuguosčio Stanislovas Glovackis į šeimą atėjo tik po 6 metų - 1901-02-11. (LVIA f. 1049, ap. 1, b. 31, nr.21, l. 44). „ Kaip sugyveno mano tėvai, tai ne mano reikalas spręsti, o juo labiau teisti...
Skaityti daugiau
Vaizdas
  GODLEVSKIAI IR ŠIAUDINĖS KAPINĖS Žemaitijoje yra išlikusios seniausios veikiančios Papilės krašte (Akmenės raj.) Šiaudinės kaimo kapinės. Informacija, kad jos įkurtos XIX a. pradžioje (Papilės apylinkės kapinės, Virginija Jurėnienė, Vilniaus universitetas, 2002), kai Šiaudinės dvaro tėvūnas Rokas Jochanas Godlevskis joms paskyrė žemės sklypą, yra ne visai teisinga, nes man pavyko nustatyti tikslią pirmųjų palaidojimų datą. Kiekvienas stambesnis kaimas ar dvaras iki XIX a. vidurio turėjo savo kapines, mirtys buvo registruojamos parapijinės Papilės bažnyčios knygose, nes Šiaudinėje tuo metu buvo tik Roko Godlevskio pastatyta koplyčia, tačiau kai kuriuose mirčių įrašuose paminėtas Šiaudinės monsionarijus* Bonaventūras Michnevičius. Jei kitų kaimų kapinėse dažniausiai buvo laidojami maži vaikai ar šv. Sakramento negavę, staiga mirę, žmonės, tai Šiaudinės kapinės jau nuo pirmųjų palaidojimų formavosi kaip rimtos, lygiavertės Papilės parapijinėms kapinėms. 1796 m. balandžio 10 d. Šiau...
Skaityti daugiau