KLAIŠIŲ DVARO ISTORIJA

Klaišių dvaro spirito varykla 1936 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Vieni iš gražiausių išlikusių senųjų dvarų pastatų griuvėsių tebestovi  dab. Akmenės rajone. Klaišių dvaro ūkiniai pastatai, po kolūkio išardymo, tapę niekam nereikalingi, buvo apleisti, išplėšti, neteko stogo, nors iki šiol stebina jų pastatų grožis ir elegancija. Pagal legendą, pastatus statė pono į mokslus išleistas gabus baudžiauninko vaikas Feliksas Norkus. Tai gi, apie architektą ir statytoją žinoma daugiau, nei apie buvusius šio dvaro valdytojus Burbas.

Istoriją pradėsiu nuo Šiaudinės dvaro savininko Roko Godlevskio, Upytės pavieto sargybinio, ir Joanos Teresės Gadonaitės antros dukters Klaros vedybų su Žemaičių kunigaikštystės regentu Jurgiu Burba. Pora susituokė 1797 Papilės bažnyčioje. Pirmus metus jie  gyveno Šiaudinės dvare. Sekantį rudenį Klarai Burbienei, iškankintai sunkaus gimdymo, į namus buvo parvežtas kunigas ir jis pakrikštijo gimdymo metu mirusį kūdikėlį – be vardo, be krikštatėvių. „1798 m.  rugsėjo 5 d. aš, Nikodemas Paniatovskis iš Papilės parapijos, krikštiju kūdikį, mirštantį paliekant motinos įsčias, teisėtų tėvų MD Jurgio Burbos, Telšių regento, ir MD Klaros Godlevskytės iš Šiaudinės dvaro, Papilės parapijos.“ Vaikelis buvo palaidotas neseniai senelio Roko Godlevskio rūpesčiu įsteigtose Šiaudinės kapinėse.

Burbų giminės herbas BURBA

Jurgis ir Klara Burbos išvyko gyventi į Kuršėnų parapijoje Godlevskių giminei priklausiusį Omolės dvarą (dab. Amalių k.). Čia Klara 1800 m. pagimdė sūnų Telesforą. Dukra Anelė gimė 1803 m. ten pat. Deja, šeima laime džiaugėsi neilgai. 1804 m. Omolės dvare mirė 32 m. Jurgis Burba, palikęs 24 m. našlę su dviem mažais vaikais. Jurgis Burba palaidotas Kuršėnų bažnyčioje kriptoje. 

1811 m. gruodžio 19 d. Šiaulių pavieto bajorų surašyme Klara iš Godlevskių Burbienė nurodyta kaip savininkė „Klaišių palivarko ir Baublių kaimo su 10 vyriškų sielų“. Kartu su ja gyvena sūnus Telesforas (12 m.) ir jo dėdė Juozapas Burba, Juozapo sūnus (34 m.). Klara daugiau neištekėjo, užaugino sūnų, duktė Anelė daugiau niekada nepaminėta. Neradau nei jos santuokos, nei mirties metrikos.

Jurgio Burbos ir Klaros Godlevskytėsa santuoka Papilės RKB 1797 m. 

Klara Burbienė mirė 1829 m. per Šv. Kalėdas, netikėtai, būdama 49 m. amžiaus, neaprūpinta Šv. Sakramentais. Prie netekties skausmo šeimai prisidėjo jos palaidojimo vargai: net dvejose bažnyčiose įrašytas jos mirties faktas. Papilės bažnyčioje įrašas skelbia, kad Klaišių dvare, Papilės parapijoje netikėta mirtimi 1829 m. gruodžio 25 d. mirė 49 m. MD Klara iš Godlevskių Burbina, Šiaulių regento našlė. Palaidota Žarėnų (Latvelių) kapinėse prie bažnyčios“. Kodėl Žarėnuose, kodėl ne Kuršėnuose ar, pagaliau, kodėl ne Šiaudinėje, kur ilsisi jos abu tėvai ir pirmagimis? Žarėnų fil. bažnyčios (Šakynos par.) knygoje radau antrą Klaros mirties metriką su paaiškinimu, kad dėl jubiliejinių bažnyčios švenčių Kuršėnų bažnyčioje Klaros kūno klebonas neleido palaidoti bažnyčioje (kriptoje šalia vyro – aut. past.). Taip atsirado Žarėnuose naujas Burbų šeimos kapas, kur 1840 m. bus palaidotas ir jos pusės metų anūkas Titas Stanislovas Jurgis Antanas.

Žarėnų-Latvelių Šv. Mikalojaus bažnyčia, Šiaulių raj. 

Jurgio ir Klaros vienintelis sūnus ir Klaišių dvaro paveldėtojas, tapo Imperatoriško dvaro kamerjunkeriu, ordinų kavalieriumi, Šiaulių pavieto teisėjų prezidentu. 1837-04-30, sulaukęs brandaus 37 m. amžiaus, vedė 29 m. bajoraitę  Emiliją Radavičiūtę iš Milvydų dvaro, Kuršėnų par. Klaišių dvare 1838-1846 m. pora susilaukė septynių vaikų. Pirmieji sūnūs Ferdinandas Ignotas Kalikstas (1838) ir minėtasis Titas (1840) bei  vėliau gimęs Eugenijus Aloyzas (1845) mirė. Išgyveno ir giminę pratęsė du sūnūs: Viačeslavas Kazimieras Frederikas (1842) ir Heliadoras Juozapas (1844) bei dvi dukros: Stanislava Anelė Vincenta (1843) ir Liudvika (~1846). Vienintelės Liudvikos, paminėtos tėvams mirus, tarp likusių gyvų vaikų, krikšto metrikos nėra nei Papilės, nei Kuršėnų RKB metrikinėse knygose.

1889 m. žemvaldžių surašymas. Heliodoro ir Viačeslavo Burbų valdos Kuršėnų ir Papilės valsčiuose.

Telesforas Burba mirė 1870-09-24, sulaukęs 71 metų Varputėnų dvare, palaidotas Kuršėnų kapinėse. 1872-05-01 Ringuvėnų dvare mirė jo žmona 68 m. amžiaus Emilija Radzevičiūtė Burbienė. Klaišių dvare Burbos nebegyveno, tačiau 1889 m. žemvaldžių surašyme Klaišių dvaro savininkas nurodytas vyriausias sūnus Viačeslavas, vedęs bajoraitę Elena Jelenskytę, apsigyveno uošvijoje - Varputėnų dvare.  Klaišių dvarui priklausė 570 dešimtinių geros žemės, 117 deš. prastos ir 240 deš. miško. Jo brolis Heliodoras  valdė Ringuvėnų dvarą su  (bendroj sumoj) 979 deš. žemės ir šalia Klaišių dvaro esantį Pusbaublių kaimą su 114 deš. geros žemės. Iš visko sprendžiant, Klaišių dvaro gražiuosius pastatus, kurių griuvėsiai vis dar žavi, pastatė Telesforas Burba XIX a. viduryje, o jo pradėtus darbus, gal būt, pratęsė dvaro paveldėtojas Viačeslavas.

Klaišių dvaro paskutinis valdytojas iš Burbų giminės Viačeslavas Kazimieras Pranciškus mirė Vilniuje 1908-09-11, sulaukęs 66 m. nuo skrandžio vėžio. Palaidotas Varputėnų kaimo kapinėse. Paliko žmoną Eleną Jelenskytę, sūnus Mateušą Petrą ir Eugenijų Telesforą bei dukterį Mariją. (Metrika iš Šaukėnų RKB).

Viačeslavo Kazimiero Pranciškaus, Heliodoro sūnaus, Burbos kapas Varputėnų kapinėse. (1842 Klaišiuose -1908 Vilniuje).

Garsiausia šios Burbų šakos palikuonė - Heliodoro dukra Morta  Burbaitė (Marta Burbianka),  gimusi Ringuvėnų dvare 1898 m.,  1946 m. išvyko į Lenkiją, tapo filosofijos daktare ir Vroclavo universiteto profesore. Mirė Vroclave 1973 m..

2025-01-12