RAINIŲ KANKINYS KONSTANTINAS BUČIUS

Kairiškių kaime (Akmenės raj.) gyveno Bučių šeima, lankėme tą pačią mokyklą, tačiau niekas apie Rainiuose nužudytą jų giminaitį kaime nekalbėjo. Vieni - gal nežinojo, kiti – bijojo. Gražuolis, poetas ir skaitovas, šaulys, kraštotyros būrelio vadovas Konstantinas Bučius suimtas Telšiuose 1941 02 22, kaltintas skleidęs antisovietinę agitaciją. Nutarimą suimti pasirašė NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas Petras Raslanas ir oper. įgaliotinis Aleksejus Galkinas. Tardė Aleksejus Galkinas. BBK: SSRS 8-osios armijos ir NKGB Telšių apskrities skyriaus atstovo specialiosios komisijos 1941 06 25 nutarimas - mirties bausmė pagal RSFSR BK 58-10 str. - įvykdyta 1941 06 25.

Visi, kurie kada nors rašė ar pasakojo apie Konstantiną, visų vadintą tiesiog Kostu, pirmiausia paminėdavo jo dailų sportišką stotą ir gražų baritoną. Gimė Konstantinas 1922 m. vasario 11 d. Kairiškių kaime, Tryškių parapijoje, o 26 d. kūdikį pakrikštijo kun. V. Venclauskis Šiaudinės bažnyčioje. Berniukas buvo aštuntas vaikas (pagrandukas) mažažemių ūkininkų Pranciškaus ir Onos Šiušaitės Bučių šeimoje. 1939 m. įstojo į Telšių amatų mokyklą.

Pasakoja bendramokslis S.A. Monkevičius: „Tai buvo mano pirma artimesnė pažintis su stalių [specialybės] ketvirtojo kurso moksleiviu Kostu Bučiu, <...> Bučius, atletiškas vyrukas, nesipuikavo savo raumenimis, visada užstodavo silpnesnius. Rašė humoreskas, kartais eilėraščius. Turėdamas stiprų sodrų balsą, pats savo kūrinėlius ir skaitė. Vieną kartą saviveiklininkai į savo koncertą įtraukė ir keletą Kosto Bučiaus humoreskų. Jas skaitė pats autorius. Humoreskos siužetas, suprantama, atitiko „laiko dvasią“ (tekstą patikrindavo moksleivių komjaunimo organizacijos sekretorius), Raudonarmietis, mostaguodamas rankomis, įmantriais žodžiais lietuvį moko gyventi socializme. Staiga salė prapliupo juoku. Kas atsitiko? Kilstelėjęs nuo kėdės greitai supratau priežastį: nuo abiejų Kosto, vaidinusio raudonarmietį, blauzdų nusmukę vyturai labai negražiai velkasi iš paskos... Nuo to laiko Kostui uždraudė rašinėti ir lipti į sceną.

Didžiausia staigmena - krosnininkų grupėje - po atostogų į mokyklą negrįžo Čiužas, Rakas ir Puškorius. Neilgai trukus pasklido visiškai netikėta žinia: vaikinai uždaryti Telšių kalėjime. Už ką? Pašnibždomis imta kalbėti apie tai, kad vyrukai sumanė bėgti į Vokietiją, važiavo traukiniu į Kretingą, bet pereidami valstybinę sieną buvo sulaikyti. Ketvirtam sienos pažeidėjui, Kostui Bučiui, pasisekė pabėgti“.

Buvę Stefanijos Serafinienės mokiniai L. Vilutis ir V. Batavičius 1942 m. gegužės 30 d. laikraščio „Žemaičių žemė“ straipsnyje „Raudonieji metai Telšių amatų mokykloje“ rašė: „Vasario 15 dieną (1941) du enkavediečiai bendrabuty suėmė „kraštotyros“ būrelio pirmininką Kostą Bučių ir uždarė į daboklę. Tada mokiniai su mokytoja Serafiniene Stefa priešaky gausiai suaukojo pinigų, už juos mergaitės pirkdavo maistą ir pristatydavo Bučiui. Bet po savaitės laiko jį perkėlė į kalėjimą, čia jau nieko nebuvo galima priduoti. <...> Birželio mėn. 18 d. raudonieji pagrobė mūsų visų mylimą, gerąją mokytoją Stefą Serafinienė ir su visa šeima išvežė į Sibirą...“

Po Rainių žudynių vienoje iš Telšių kalėjimo kamerų lentynoje buvo rastas aliuminis indas. Jo pakraščiuose aštriu daiktu įrašyti šie žodžiai: „Šiandieną, 1941 m. birželio mėn. 23 d. nušvito mūsų veidai, širdys ugnimi suliepsnojo, pamačius vokiečių bombonešius, sprogdinant Telšių bolševikų karinius objektus. [...] Šiandieną, 1941 m. VI. 24 d., gražus saulėtas rytas; pro plieno lango grotus matosi spindintis mėlynas Masčio ežeras. Mes pakeltom nuotaikom laukiame bolševikų žlugimo galo“.

Indo dugne išraižytos kalinių pavardės: „Telšių kalėjime 10-tos kameros 1941-VI-23. Politk(aliniai).: 1. Antanavičius Juozas, 2. Baltramiejūnas Albinas, 3. Baltrimaitis Kazys, 4. Bučius Kostantas, 5. Gaudutis Augustinas (išbrauktas), 6. Jagminas Adolfas, 17. Katkus Kazys, 8. Kisevičius Karolis, 9. Kvedaras Juozas, 10. Lileikis Vytautas, 11. Puškorius Kazys, 12. Rakas Adomas, 13. Rudokas Andrius 1941.VI.23, Telšiai".

Radus bendrą Rainių miškelyje birželio 25 d. naktį nužudytųjų kapą, atkastus kūnus apžiūrėjo gydytojų komisija, apžiūros duomenis įtraukė į specialų protokolą:

32. Bučius. Abiejose pusėse dėmės. Lytiniai organai sumušti, su kraujosruvomis. Ant abiejų blauzdų mušimo žymės. Nuo galvos vidurio į kairę pusę durtuvu išdurta 6,2 cm žaizda. Kaktikaulis suskaldytas. Ties kaire akimi kraujosruva. (https://partizanai.org/failai/html/rainiai-1941-06-24-25.htm).

KONSTANTINO BUČIAUS ŠEIMA

Suradau visas metrikas Tryškių ir Šiaudinės bažnytinėse knygose ir sudariau kairiškiečio Bučiaus genealoginį medį, bent jau taip prisidėdama prie šio vaikino įamžinimo. Tėvas Pranciškus Bučius gimė 1874-11-07 Kairiškių kaime valstiečių Juozapo ir Uršulės Mačiūtės šeimoje. 1906-02-07 Pranciškus vedė Oną Uksaitę. Po metų Ona, gimdydama dvynukes, mirė. Po savaitės Pranciškus Tryškių kapinėse šalia žmonos palaidojo ir abi mažyles. Kiek pagedėjęs, našlys 1908-02-10 Viekšnių bažnyčioje vedė 10-čia metų jaunesnę Oną Šiušaitę iš Ramoniškės kaimo, Viekšnių par., valstiečių Kazimiero ir Elžbietos Šiurkutės Šiušių dukrą. (Nežinau, kaip rašoma pavadė Šiuša ar Šiūšė?). Jiems gimė aštuoni vaikai: Pranciškus (1909), Elžbieta (1910), Anastasija (1912), Ona (1914), Dominykas (1915), Uršulė (1917), Stanislava (1920) ir Konstantinas (1922). Elžbieta ir Dominykas mirė vaikystėje.

Konstantino Bučiaus krikštas 1922 m. vasario 26 d. Šiaudinės bažnyčioje. Konstantinas gimė vasario 11 d. Kairiškių kaime Tryškių parapijoje valstiečių Pranciškaus ir Onos Šiušaitės Bučių šeimoje.

Tėvas baisios žinios apie sūnaus Kosto nužudymą išvengė. Mirė 1935-09-09 nuo širdies ligos, 60 metų amžiaus, palikęs našlę ir šešis vaikus. Palaidotas Šiaudinės kapinėse.

Pranciškus 1932 m. vedė Olgą Bortelytę. Tais pačiais metais Anastasija ištekėjo už Pranciškaus Deniušio. 1935 m. Ona - už Liudviko Statkaus, o Uršulė 1938 m. - už Pranciškaus Jaugos. Negalėjau surasti tik Stanislavos santuokos, nes, matomai, ištekėjo jau po 1939 m.

2024-06-24