UŽMIRŠTI AKMENĖS KRAŠTO DVARŲ VAIKAI

GUSTAVAS IVANAUSKAS IŠ PARAGIŲ DVARO

Skaitydami Lazdynų Pelėdos (dviejų rašytojų seserų ) iš Paragių dvaro biografijas niekur nerasite paminėto jų brolio Gustavo Ivanausko. Vienintelis išgyvenęs dailininko Nikodemo Erazmo ir Karolinos Pečkevičiūtės sūnus Gustavas gimė apie 1876-1877 m. Šiauliuose. Vaikelis nuo mažumės kentėjo nepagydoma liga - veido rože, kurios netikėti priepuoliai dažnai pakeisdavo tėvo planus, kelionių maršrutus. Yra išlikęs vienintelis Gustavo portretas profiliu, kurį nutapė Paragiuose viešėjęs lenkų dailininkas Witold Pruszkowski. Portretas saugomas Šiaulių "Aušros" muziejaus fonduose. M. Biržiška savo atsiminimų knygoje „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ prisiminė, kad kaimo vakaruškose lankydavosi du bajoraičiai: gražuolis Vladas Sirutavičius ir žvairas, nedidelis, smulkaus kūno sudėjimo, tačiau "linksmų plaučių" ir visų mėgstamas Gustavas Ivanauskas.

                 Gustavo Ivanausko mirties metrika Viekšnių RKB

 Gustavas įgijo veterinaro specialybę, gyveno Viekšnių miestelyje, tačiau prie visų jo negandų prisidėjo tuberkuliozė ir jaunas vyras, pasak Mykolo Biržiškos, kurio tėvas buvo miestelio daktaras, mirė padauginęs kanapių. Tai atsitiko 1919 m. vasario 27 d. Oficiali mirties priežastis Viekšnių bažnyčios mirčių registrų knygoje įvardinta tuberkuliozė. Mirė Gustavas sulaukęs tik 42 metų, matomai, tikrai netikėtai, vienatvėje, nes jam nesuteiktas Šv. Sakramentas ir palaidotas be religinių apeigų senosiose Viekšnių kapinėse. Kapas neišliko.

JUOZAPAS VILHELMAS SIRUTAVIČIUS IŠ KAIRIŠKIŲ DVARO

Kitas "pamirštas vaikas" – Kairiškių dvarininko ir fabrikanto Vlado Sirutavičiaus vyresnysis brolis Juozapas Vilhelmas, vėliau vadintas Juozu. Juozas gimė 1879 m. sausio 10 d. Kai Juozui buvo 4 metukai, o Vladui – 2 metai (1881 m.), mirė tėvas Julius Leonas. 

Našlė sugebėjo abu vaikus išleisti į mokslus. Abu Sirutavičių sūnūs mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Vladas buvęs guvus, gabus ir mokslus baigęs, studijas tęsė Petrapilio universitete. Juozapas dėl iš tėvo paveldėtos širdies ligos po dviejų metų mokslus turėjo nutraukti ir grįžo į Kairiškių dvarą. Labai mažai išliko žinių apie Juozą. Tik kelios žinutės bendraamžių prisiminimuose apie tai, kad Juozas Sirutavičius aktyviai įsitraukė į Vilniaus seimo nutarimų įgyvendinimą dėl lietuviškos savivaldos. 1905 m. davęs savo arklius ir vežimą Tryškių aktyvistams nuvažiuoti „žvalgybon“ į Šiaulius per 1905 m. streiką (Bostonas, Keleivis, 1941. Nr.35, 4 psl. ir Nr.45, 4 psl.), dalyvavo mitinguose Tryškiuose. Galiausiai buvo suimtas ir teisiamas. Jo ginti buvo pasamdytas garsusis Vilniaus advokatas Tadas Vrublevskis, kuris gynė daug kaltinamųjų bylose, iškeltose už lietuviškos valdžios įvedimą valsčiuose ir už Lietuvos autonomijos agitaciją. Juozas Sirutavičius kartu su kitais dviem Telšių apskrities dvarininkais Juozu Taraškevičiumi ir Vladu Siaurimavičiumi buvo nuteisti po 1 metus tvirtovės. Garsioji Telšių tvirtovė!

Šių dienų supratimu atrodytų, kad vieneri metai kalėjimo nėra jau tokia baisi bausmė, tačiau nešildomos, drėgnos kameros, žiemos metu apšerkšnijusios sienos, betoninės grindys, prastas maistas netrukus ir stipriausią žmogų paversdavo ligoniu. Kai kurie kaliniai, pasak Vrublevskio, mirdavo arba nusižudydavo net nesulaukę teismo. Žinant Juozo Sirutavičiaus širdies ligą, galima suprasti, kokios būklės jis grįžo namo po įkalinimo. Vesti neskubėjo. Kol brolis Vladas studijavo, Juozas su motina ūkininkavo Kairiškių dvare. Tik sulaukęs 42 metų, 1921 m. Juozas pasipiršo Kalniškių dvaro 32 metų bajoraitei Kristinai Beresnevičiūtei. 

Juozo Sirutavičiaus mirties metrika 1923 04 27 Šiaudinės RKB mirčių registrų knygoje

KRISTINA BERESNEVIČIŪTĖ IŠ KALNIŠKIŲ DVARO

Tai dar vienas giminės pamirštas ir niekur neminimas vaikas. Jos vienintelis atvaizdas išlikęs bendroje Beresnevičių giminės nuotraukoje Šiaudinės dvare. Tai Aleksandro Vincento Juozapo Beresnevičiaus ir Stefanijos Beresnevičiūtės dukra.
Surasta Papilės bažnytinėje knygoje Kristinos krikšto metrika liudija, kad bajorai vaikus dažnai krikštijo namuose “dėl grėsmės gyvybei tik vandeniu“, nes 1889 m. gruodžio 18 d. gimusios mergaitės krikštą Šv. Aliejumi papildė tik 1892 m. rugpjūčio 4 d. ir ceremoniją atliko ne bažnyčioje, o šeimos dvare į svečius atvykęs mažosios Kristinos motinos dėdė, Jo šventenybė Kujavijos (Lenkija) vyskupas Aleksandras Beresnevičius.

Juozas ir Kristina Sirutavičiai 1922 m. kovo 19 d. susilaukė sūnaus Juozo. Vyras mirė 1923 m. balandžio 27 d. nuo širdies ligos kaip ir jo tėvas, sulaukęs vos 44 metų, palikęs jauną našlę su vienerių metukų sūnumi Juozu. Palaidotas Šiaudinės kapinėse (kapas neišlikęs). Našlė su sūneliu liko gyventi Kairiškių dvare. Apie savo nesutarimus dėl turto ir sunkią našlės dalią Kristina 1937-1940 m. rašė laiškuose motinai ir broliui Jonui Beresnevičiui. Iš susirašinėjimo sužinau, kad Kristina Sirutavičienė prieš II pasaulinį karą, nacionalizavus Kairiškių dvarą, dėl sunkios finansinės padėties persikėlė gyventi į Užventį. Mirė Kristina 1963 m. Kapas nežinomas. Sūnus Juozas (1922-1999) susilaukė dukros Janinos, kuri su šeima gyveno Valstijose, užaugino 4 dukras.

Kairiškių senasis dvaras, kuriame gyveno Juozas su Kristina Beresnevičiūte Sirutavičiai. Sudegė 2019 m.

2022 07 15