KAIP MANE PER VĖLINES APLANKĖ MAŽA DŪŠELĖ

Grįžusi iš kapinių prisėdau prie kompiuterio. Netyčia nuklydau į senųjų Prienų kapinių katalogą, kuriame saugau nuotraukas su nežinomų žmonių antkapiais: nuplėštomis lentelėmis, pavogtais kryžiais, išblukusiais užrašais. Atverčiau nuotrauką su keistu, jaudinančiu užrašu metalinėje plokštelėje:

"1923 M. 7 RUGS. / A+A / ALGIRDĖLI! SUKAKUS 1 3/4 M. AM. / PER SAVO NARSUMĄ MIREI / ILSĖKIS RAMYBĖJE. / TEBŪNIE TAU LENGVA ŽEMELĖ / NULIŪDĘ TAVE MYLINTIEJI TĖVAI".

Tėvai užmiršo ar sąmoningai neužrašė vaikelio pavardės? Ar įmanoma sužinoti kas toks ten buvo palaidotas prieš 100 m.? Kaip tik turiu1923 m. Prienų bažnyčios mirčių registrų knygą. Tais metais įregistruotos 110 mirčių. Vien Jonai, Marijonos, Petrai ir Juozai. Su viltimi ieškau tam laikui dar reto Algirdo vardo. Iš štai įrašas Nr.84: 1923 m. rugsėjo 7 d. Prienų mieste mirė Algirdas Bronius Akstinas, 1 m. 8 mėn. amžiaus nuo smegenų uždegimo. Tėvas - Prienų miesto nuovados viršininkas Morkus Akstinas, motina Bronė Ščevinskaitė. Palaidotas Prienų kapuose.

Iš tiesų įvyko mažas Vėlinių stebuklas, prikaustęs mane prie kompiuterio visai nakčiai. Tas mažas vaikelis supažindino mane, o aš – jus, su tragiško likimo savo tėvais, broliu ir seserimi.

Tėvas Morkus (pakrikštytas Mareku) Akstinas gimė 1895 m. vasario 4 d. Merkinės parapijoje Randamonių kaime valstiečio šeimoje. Po pradžios mokyklos Merkinėje išvyko į Maskvą, kur baigė 6 gimnazijos klases. 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės kariu savanoriu. Fiziškai stiprus, išsilavinęs, aukštos moralės vyras buvo pastebėtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir rekomenduotas tarnauti Lietuvos policijoje. Morkus Akstinas apie 1921-1922 m. su jauna žmona atvyko į Prienus.

1922 m. sausį jiems gimė pirmagimis Algirdėlis, didysis džiaugsmas ir skausmas, paliktas Prienų kapinėse. 1924 m. Morkus įstojo į Šaulių sąjungą. 1926 m. - jis jau Marijampolės nuovados viršininkas. Viens po kito gimė sūnus Gediminas (1926), dukra Laimutė (1928). 1928 m. už gerą tarnybą paaukštintas pareigose ir paskirtas Kauno kalėjimo viršininko pavaduotoju, o nuo 1929 m. iki 1935 m. Morkus Akstinas - Bajorų (Kretingos) sunkiųjų darbų kalėjimo viršininkas. Mūsų ,,tėvas‘‘ – taip Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo kaliniai vadino Morkų Akstiną. Paminėsiu tik keletą detalių iš buvusių politinių kalinių prisiminimų: kalbėdamas su moterimis kalinėmis, visada pirma atsistodavo, į jas kreipdavosi tik „jūs“, skatino kalinius laisvu laiku skaityti, pats atnešdavo jiems knygų, su jais aptardavo perskaitytas knygas, pasirūpindavo, kad sergantys kaliniai būtų perkelti į Kauno kalėjimą, kuriame buvo ligoninė.

1936 m. Akstinų šeima grįžo į Kauną, įsigijo namelį Žaliakalnyje, vaikai lankė Jono Jablonskio vardo mokyklą. Sūnus Gediminas mokėsi vienoje klasėje su Valdu Adamkumi.

1941 metais birželio 14 dieną Morkus Akstinas ir visa jo šeima suimami. Kauno geležinkelio stotyje jis atskiriamas nuo savo šeimos ir kartu su šimtais kitų Lietuvos valstybės tarnautojų išvežamas į Ukrainą, Starobelsko karo belaisvių lagerį. 1942-ųjų vasarį į lagerį atvyko Sverdlovsko srities NKVD valdybos operatyvinė tardymo grupė, kuri atrinko visus, kurie priklausė ,,kontrrevoliucinėms“ organizacijoms: Šaulių sąjungai, politinėms partijoms ar dirbusius valstybės tarnyboje. Nuosprendžiai dažniausiai buvo negailestingi: daugelį metų kalėjimo arba sušaudyti. Taip 1942 m. gruodžio 9 dieną mirties bausme buvo nuteistas ir Morkus Akstinas, kuriam nuosprendis įvykdytas 1943 m. vasario 5 dieną.

Žmona Bronė su vaikais išvežta į Altajaus kraštą. 1946 metais Laimutė Akstinaitė nelegaliai grįžo į Kauną. 1947 metais į Kauną grįžo ir brolis Gediminas su mama. Brolis ir sesuo vėl lanko mokyklą. 1949 metais Laimutė egzaminų mokykloje metu suimta ir vėl išvežta į lagerį Gorkio srityje. Brolį perspėjo draugai ir jis išvyko į Leningradą, įstojo į Lesgafto vardo kūno kultūros institutą. Bijodamas grįžti į Lietuvą, Gediminas vasaras leido Kaukaze kaip alpinizmo instruktorius. 1955 m. Akstinų šeima amnestuojama ir abu vaikai grįžta Lietuvon. Gediminas grįžta susirgęs kalnų liga. Netrukus jaunuolis tampa vienu iš alpinizmo Lietuvoje pradininku, šios sporto šakos organizatoriumi. 1957 m. spalio 27 d. išrinktas pirmuoju Respublikinės alpinistų sekcijos prezidiumo pirmininku.

1957 m. Kaukaze įkopė į Dombai Ulgeno traversą (aukštis 4046 m), 1958 m. į Ulutau Cianą (4352 m) ir Ušbą (4710 m). 1958 m. jo iniciatyva surengta 1-oji Baltijos respublikų alpiniada Kaukaze. Gediminas su dar dviem lietuviais alpinistais 1959 m. rugpjūčio 2 d. žuvo kopdamas į antrąją pagal aukštį Kaukazo Dychtau viršūnę (5205 m). Už šią viršūnę Gediminas būtų gavęs sporto meistro vardą. Deja, trys iš keturių kopusių į viršukalnę pakliuvo į sniego laviną ir žuvo. Gediminui buvo tik 33 metai! Žuvusių alpinistų laidotuvės Kaune, Petrašiūnų kapinėse buvo panašios į 1933 m. Dariaus ir Girėno laidotuves. "Po šios nelaimės Kaukaze visa mūsų lygumų šalis tarsi „atrado“ kalnus: kas jie tokie, dunksantys ten, už tūkstančių kilometrų, jei jie net pasiglemžia žmonių gyvybes? Tad kitais metais į Kirgiziją, tą patį Kaukazą, plūstelėjo ištisa banga naujokų alpinistų." 1959 m. jo vardu pavadinta bevardė viršūnė (4250 m, Terskej Alatau kalnagūbris, Tian Šanis), į kurią įkopė 9 alpinistų komanda, kurios sudėtyje buvo 3 lietuviai. Jei būtų šios dienos sulaukęs tėvas, ant sūnaus kapo būtų pakartojęs mažajam Algirdui užrašytus žodžius „ PER SAVO NARSUMĄ MIREI“.

Laimutė Akstinaitė beveik visą savo gyvenimą dirbo Čiurlionio meno mokykloje matematikos mokytoja. Apie ją po video – interviu viena menininkė parašė: "Puiki Mokytoja, kuri išmokė mus, menininkus, tokio sudėtingo ir sunkiai suprantamo mokslo. Jei ne Jūs, kažin kaip su ta matematika būtų tekę bendrauti."

Memorialas Kaukazo kalnyne prie Bezengi ledyno, kur žuvo Gediminas Akstinas ir kiti du Lietuvos alpinistai. Foto atsiuntė V. Kabašinskas

Šaltiniai:

Prienų ir Merkinės RKB metrikų knygos;

Kauno archyvo tarpukario pasų katalogas;

R. Beniušis, Morkus Akstinas – Kretingos (Bajorų) kalėjimo „tėvas“, bernardinai.lt, 2012 12 28;

Laimutės Akstinaitės interviu apie Čiurlionio mokyklą, youtube;

Vikipedia. Gediminas Akstinas;

ir kt.

Akstinų šeimos nuotraukos iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus.

G. Akstino kapo nuotrauka iš Vikipedijos (aut. Vilensija).

2022 11 04