KAS BENDRO TARP POETO SYRAKOMLĖS IR PASLAPTINGOJO PRIENŲ MUZIKO ANTKAPIŲ

Gal būt, Prienų senosiose kapinėse turime vienintelį išlikusį vilniečio skulptoriaus Konstanto Sobolewskio signatūra pažymėtą antkapį.

Dažnai, praeidama pro šalia pagrindinio tako esantį suniokotą kapą, pagalvoju, kiek ilgai jis laikys, nesusmigęs į išplėštą po juo esantį rūsį? Guli dvi atsiskyrusios paminklo dalys. Gerai apžiūrėjus, matosi, kad buvo ir trečia dalis, kurią užbaigė kryžius. Žinau, kad tai pats seniausias išlikęs antkapis šiose kapinėse, nors visi oficialūs šaltiniai (Prienų krašto muziejus, rajoninis laikraštis "Naujasis Gėlupis, 2013 07 31, stendas prie kapinių) skelbia, kad tai MUZIKO, mirusio 1894 m., kapas. Šios klaidos (mirties metai, "muziko" titulas ir neteisingai parašyta pavardė) atsirado pasinaudojus Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje saugoma kraštotyrine medžiaga (I. Marcinkevičienė, Senosios Prienų kapinės, Prienai, 1987). Tai didelis, kruopštus ir vertingas kraštotyros darbas, tačiau būtent mano minimo antkapio aprašyme yra keletas esminių klaidų (40 psl.). Rzasnickių šeimos istoriją aprašysiu atskirame rašinyje, o dabar domina tik mirties data (ne 1894 m., o 1854 m.) ir skulptoriaus signatūra "Wilno Sc (H arba stilizuota K?) Sobolewski".

XIX a. viduryje Vilniuje paminklus iš akmens ir granito kalė tik dvi dirbtuvės, kurioms vadovavo skulptorių Sobolewskių ir Labanowskių šeimos. Konstantas Sobolewskis žinomas 1839–1859 m. laikotarpyje. Mokslininkai, tyrę senąsias Rasų, Bernardinų, Šv. Stepono ir Šv. Rapolo kapines bei turtingų žmonių kriptas ar koplyčias šiuolaikinėje Lietuvos teritorijoje, nerado (nepateikė) nei vieno antkapio su Konstanto Sobolewskio signatūra. Jų nėra išlikusių arba išlikę jau po 1859 m., kai minėta šeima atsidarė paminklų gamybos cechą ir nuo tada paminklų savo inicialais nebeženklindavo. Prienų kapinėse Sobolewskių pagamintas antkapis datuojamas 1854 m., todėl, gal būt, tai bus vienintelis išlikęs skulptoriaus Konstanto signatūra pažymėtas darbas.

1861 m. „Vilniaus kurjerio“ (Kurjer wileński) redakcijos nariai lankėsi meistro Konstanto Sobolewskio ceche (zakład). Apie tai laikraštyje parašyta trumpa įžvalga: "Apžiūrėjome neseniai p. Konstanto Sobolewskio akmens dirbinių cechą, esantį Trakų gatvėje, p. Juchniewiczowos name. Šis cechas egzistuoja nuo 1859 m., nuolat plečia savo veiklą, stengiamasi dėl meninio grožio savo dirbinių. Yra labai daug dėmesio vertų paminklų, dėl darbo išbaigtumo bei dėl piešinio tikslumo. Iš išbaigtų dabar matėme labai vykusį paminklą, skirtą p. Riomeriui į Vladykiškes, sudėtą iš trijų granito sluoksnių, skoningai išbaigtą antkapinį akmenį, suvynioto popieriaus lapo formos, iš raudonojo granito ir pan. Akmens rūšis p. Sobolewskis atrenka neatsižvelgdamas į atstumą ir didelius transportavimo kaštus. Šiame ceche dirba apie 30 žmonių akmentašių, tarp kurių yra keli iš užsienio atvežti skulptoriai." (Grupė autorių, Rasų kapinės Vilniuje. Istorija, menas, gamta, POLONIKA, 2019).

Prienuose yra būtent toks 1876 m. kunigui Pranciškui Marmai pastatytas antkapis - "suvynioto popieriaus lapo formos, iš raudonojo granito". Tikėtina, kad šis antkapis pagamintas Sobolewskio dirbtuvėje.

Tuo metu dirbtuves iš Konstanto jau buvo perėmęs jo sūnus Boleslovas. Jis paminklus gamino iki XIX a. pabaigos. Jo darbus tęsė sūnus Vladislovas, palikęs keletą signatūrų Rasų kapinėse (viena iš jų žinoma 1911 m.).

POETO SYRAKOMLĖS ANTKAPIS VILNIUJE

Suradus internete Syrakomlės antkapio kokybiškesnę nuotrauką, subliuško ir legenda apie Prienų "MUZIKĄ", nes aiškiai matosi, kad menamas "smuiko raktas" yra viso labo paminklo apatinėje dalyje vintažinis dekoratyvinis dizaino elementas, atskyręs pagrindinį antkapio tekstą nuo skulptorių Sobolewskių signatūrų. Kodėl ant šio antkapio skulptorius vėl pasirašė, kai, įsteigę cechą, žymėjimo ši šeima buvo atsisakiusi? Istorija - intriguojanti. Pacituosiu Kšištofą Tolkačevskį (Epigrafinio įrašo kultūra ir komunikacija: XIX a. Vilniaus memorialinių įrašų pagrindu, Daktaro disertacija, Vilnius, 2016): "XIX a. 7 dešimtmetyje spaudoje buvo rašoma apie kuklų įamžinimą Syrokomlei, kaip vienam iš garsiausių poetų – didelį medinį kryžių, apjuostą medine tvorele. Po W. Syrokomlės mirties Vilniuje veikęs Pilietinis komitetas surinko lėšas jo šeimai išlaikyti, pradėti taip pat paminklo planavimo darbai. 1881 m. komitetas surinko lėšas, tačiau paaiškėjo, jog paminklas jau stovi W. Syrokomles amžinojo poilsio vietoje". Antkapyje yra toks tekstas:

"Š[vento] A[tminimo] / Władysławas SYROKOMLĖ / g. 1823 m. rugsėjo 17 d., mirė 1862 m. sa(usio) 3 / Našlė žmona su vaikais šį atminimą aukoja / „MIRĖ GRODAMAS LIRA.“ / B. Sobolewski". (iš lenkų klb. vertimas – autorės).

Visi gerai žinojo, kad Paulina Syrokomla po vyro mirties už dalyvavimą 1863 m. sukilime pateko į kalėjimą, o po kelerių metų nelaisvės ji ilgą laiką neturėjo pakankamai lėšų ne tik paminklui pastatyti, bet ir pragyvenimui. Todėl leidžiu sau tikėti, kad šis brangus granitinis antkapis – skulptoriaus Boleslovo Sobolewskio dovana visų mylimam poetui.

2023 09 17