Klajonės į praeitį

  TREMTINIŲ KLEBONAS. TOBOLSKAS KUN. B. S. KONCEVIČIUI (1836-1883) ATMINTI  Prieš keletą metų Viekšnių senosiose kapinėse pastebėjau kunigo Benedikto Stanislovo Koncevičiaus antkapį su įrašu: „Cze els klebons tabolskas bazniczes Benediktas Koncewicze, giemes 1836 m. 30 spale, mere 1883 m. 8 d. kowa. Bowa gimema Weiksznu parapiyes” . Viekšnių bažnyčios krikšto metrikų knygoje rašoma: „ 1836 m. spalio 27 d. Žiogaičių k. gimė ir buvo pakrikštytas kūdikis vardu Benediktas Stanislovas, Viekšnių valsčiaus valstiečių Jono ir Julijonos Sierakauskaitės Končių, teisėtų sutuoktinių, sūnus“ 1 . Liūdnas šios kilnios, tačiau užmirštos asmenybės likimas. Neįrašytas jis į Viekšnių bažnyčioje tarnavusių kunigų sąrašą, nors čia praleido savo paskutinius du metus. Tačiau gerų žmonių dėka išsaugotas ir prižiūrimas jo kapas davė pradžią mano paieškoms. Julijonos Veronikos Magdalenos tėvai bajorai Mykolas Sierakauskas ir Veronika Nagevičiūtė, XIX a. pr. gyvenę Leckavos miestelyje, susituokė 180...

  ŠVIESIAUSIOJI KUNIGAIKŠTIENĖ ŠARLOTA VON LIEVEN Bet kuris pasakojimas apie Viekšnių miestelį ar ten kažkada buvusį dvarą yra palydimas kažkada neteisingai ir negarbingai baronienę Šarlotą apibūdinusio literatūros istoriko M. Biržiškos, bene pirmuoju raštiškai paskelbtu, pasakojimu: " XIX a. pradžioje, dar prieš abu lenkmečiu, Viekšniai priklausė buvusiai Povilo I meilužei, carienės freilinai Šarlotai Livenienei, caro Mikalojaus I auklėtojai, 1826 m. jo pakeltai kunigaikštiene ir 1828 m. mirusiai; ji gyveno mūsų starostijos namuose." (M. Biržiška, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, 25 psl.). Kuo rėmėsi istorikas M. Biržiška, taip teigdamas, jis nenurodo, tačiau ši informacija vėliau kartojama visuose leidiniuose. Vieno straipsnio apie Viekšnius autorius net matė štai ką: "Slėpingumą (Viekšnių cerkvės – aut. past.) dar didindavo patvoryje surikiuoti keli antkapiai su įžambiu skersiniu ant akmeninių kryžių. Vienas jų – šlifuoto granito su stilizuota kiri...

  ŽEMAIČIŲ BAJORŲ DAUGĖLŲ ŠEIMOS KAPAS-RŪSYS   TRYŠKIŲ KAPINĖSE Mažo Žemaitijos Tryškių miestelio (Telšių raj.) kapinės – išskirtinės savo antžeminiais laidojimo rūsiais. Keli rūsiai sutvarkyti, kitus, su įlūžusiais ar vėjo nuplėštais stogais ardo gamta ir laikas. Pasidarbavo juose ir kapų plėšikai. Šį kartą papasakosiu apie vieną iš rūsių, kuriame ilsisi net dviejų kunigų iš senos Žemaitijos bajorų giminės palaikai. Sunkiai beįskaitomas tekstas epitafinėje lentoje, kai kur žiojėjančios skylės stoge, ir visai jau griūvantis vėlesnis priestatas prašyte prašosi pagalbos išsaugoti šį istorinį objektą. Įrašas lenku kalba ant rūsio išorinės sienos skelbia (vert. iš lenkų klb.): "Čia ilsisi palaikai kun. kanauninko Adolfo, kun. prelato Apolinaro, Antaninos ir Aleksandro DAUGĖLŲ" . Datų nebuvimas antkapyje visada apsunkina paieškas, tačiau kunigai neišeina į aną pasaulį visiškai nepalikę apie save jokių žinių, nors enciklopedijose, žinynuose ir amžininkų paliktuose prisiminimuose ...

  KLAIŠIŲ DVARO ISTORIJA Klaišių dvaro spirito varykla 1936 m.   Šiaulių „Aušros“ muziejus. Vieni iš gražiausių išlikusių senųjų dvarų pastatų griuvėsių tebestovi   dab. Akmenės rajone. Klaišių dvaro ūkiniai pastatai, po kolūkio išardymo, tapę niekam nereikalingi, buvo apleisti, išplėšti, neteko stogo, nors iki šiol stebina jų pastatų grožis ir elegancija. Pagal legendą, pastatus statė pono į mokslus išleistas gabus baudžiauninko vaikas Feliksas Norkus. Tai gi, apie architektą ir statytoją žinoma daugiau, nei apie buvusius šio dvaro valdytojus Burbas. Istoriją pradėsiu nuo Šiaudinės dvaro savininko Roko Godlevskio, Upytės pavieto sargybinio, ir Joanos Teresės Gadonaitės antros dukters Klaros vedybų su Žemaičių kunigaikštystės regentu Jurgiu Burba. Pora susituokė 1797 Papilės bažnyčioje. Pirmus metus jie  gyveno Šiaudinės dvare.  Sekantį rudenį Klarai Burbienei, iškankintai sunkaus gimdymo, į namus buvo parvežtas kunigas ir jis pakrikštijo gimdymo metu mirus...