ŠVIESIAUSIOJI KUNIGAIKŠTIENĖ ŠARLOTA VON LIEVEN

Bet kuris pasakojimas apie Viekšnių miestelį ar ten kažkada buvusį dvarą yra palydimas kažkada neteisingai ir negarbingai baronienę Šarlotą apibūdinusio literatūros istoriko M. Biržiškos, bene pirmuoju raštiškai paskelbtu, pasakojimu: "XIX a. pradžioje, dar prieš abu lenkmečiu, Viekšniai priklausė buvusiai Povilo I meilužei, carienės freilinai Šarlotai Livenienei, caro Mikalojaus I auklėtojai, 1826 m. jo pakeltai kunigaikštiene ir 1828 m. mirusiai; ji gyveno mūsų starostijos namuose." (M. Biržiška, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, 25 psl.). Kuo rėmėsi istorikas M. Biržiška, taip teigdamas, jis nenurodo, tačiau ši informacija vėliau kartojama visuose leidiniuose.

Vieno straipsnio apie Viekšnius autorius net matė štai ką: "Slėpingumą (Viekšnių cerkvės – aut. past.) dar didindavo patvoryje surikiuoti keli antkapiai su įžambiu skersiniu ant akmeninių kryžių. Vienas jų – šlifuoto granito su stilizuota kirilica pilkame fone. Tai caro Pavelo meilužės, Nikolajaus I auklėtojos kunigaikštienės Šarlotos Livenienės amžinojo poilsio vieta. Caras jai prie Viekšnių buvo padovanojęs dvarą". (Žiema ne apie krosnį grumdytis, RIMANTAS ŽILEVIČIUS, Šiaurės Atėnai, 2010 06 04). (Viekšnių cerkvė pastatyta 50 metų po kunigaikštienės mirties).

Jaučiu pareigą papasakoti, kas iš tikrųjų buvo ši moteris ir koks jos santykis su Žemaitijos Viekšniais.

Šarlota niekada nebuvo carienės freilina, niekada nebuvo Pavelo I meilužė ir niekada net nesilankė Viekšniuose, o, juo labiau, negyveno, nemirė ir nepalaidota šiame Žemaitijos miestelyje.

Galima būtų parašyti trumpą jos biografiją, bet ši moteris yra verta daugiau. Charlotta gimė 1743 06 27 (dab. Estijoje) Generolo leitenanto barono fon Gaugrebeno ir baronienės Annos Posse šeimoje. 1760 m. ištekėjo už generolo majoro Kijevo komendanto barono Andriejaus Lieveno (Otto Andreas Heinrich von Leeuwen). Su juo Kijeve susilaukė 11 vaikų, iki pilnametystės užaugino šešis: 4 sūnus ir 2 dukras. Buvo 9 metais vyresnė už carą Pavelą I ir jai buvo jau arti keturiasdešimties, kai našlė Šarlota buvo pristatyta caro šeimai kaip jo vaikų auklėtoja. Sulaukė 20 anūkų. Mirė 83 metų Žiemos Rūmuose.

Kunigaikštienės Charlotte von Lieven sūnūs: Carl Christoph (1767-1844), Johann Georg (1775-1848) ir Christoph Heinrich (1774-1838) von Lieven'ai.

1781 m. mirė Šarlotos vyras ir ji grįžo į savo šeimos dvarą netoli Rygos ir užsiėmė savo mažamečių vaikų auklėjimu. 1783 m., gimus Didžiąjai Kunigaikštytei Aleksandrai, Pavelo I dukrai, imperatorienė Jekaterina paskelbė žinią, kad jos auklėjimui ieško auklėtojos, vokiečių kilmės aukštuomenės damos iš Livonijos. Rygos gubernatorius grafas Georgas Braunas imperatorienei į šias pareigas pasiūlė baronienę von Lieven, kuri caro dvarui buvo pristatyta tų pačių 1783 m. lapkričio mėn. "Tvirtos ir didingos išvaizdos" baronienė, savo "didelio proto, charakterio tvirtumo, beveik vyriškos energijos" dėka greitai užsitarnavo imperatorienės pasitikėjimą.

Grafas Bezborodko, kalbėdamas apie ją, apgailestavo, kad "Generolienė Lieven – ne vyras: ji daug naudingesnė būtų auklėti jaunuosius kunigaikščius". Grafas Semionas Romanovičius Voroncovas jos savybių linkėjo visiems caraičio Aleksandro I generolams-adjutantams.

Už įpatingus nuopelnus auklėjant jaunąsias kunigaikštytes, baronienė Šarlota Lieven 1794 m. pakelta į Rūmų Damos statusą ir apdovanota Šv. Jekaterinos I laipsnio ordinu; 1799 m. jai ir jos palikuoniams suteiktas grafų titulas, o karūnuojant imperatorių Nikolajų I, 1826 m. grafienei ir jos palikuoniams suteiktas Kunigaikščių titulas, tų pačių metų gruodį suteiktas Šviesybės titulas.

Rusijos istorikas ir rašytojas Voldemar Balyazin savo knygoje "Семейные тайны русских императоров" ( М.: Олма Медиа Групп, 2008. — 528 с.) rašo: "...ir ji tapo Rusijos istorijoje vienintele moterimi, savo nuosavais darbais užsitarnavusi Grafienės ir Kunigaikštienės titulus".

Grįžkim prie Viekšnių dvaro. Taip, Pavelas I Lievenų šeimai 50-čiai metų pragyvenimui skyrė Viekšnių seniūniją. 1811 m. dvarų surašyme tai pažymėta. Dvarą valdė Šarlotos vyriausias sūnus generolas leitenantas Grafas Karlas von Lievenas, rezidavęs Kurliandijoje, Frawburgo dvare. Viekšnių seniūniją prižiūrėjo jo pasamdytas bajoras Juozapas Girdvainis. Vėliau Karlo von Lieveno anūkė Ana ištekės už grafo Alsufjevo, o jų sūnus Dmitrijus ves grafaitę Olgą Zubovą iš Bubių dvaro (prie Šiaulių), grafaitės Darjos Alsufjevos Morienės iš Daubiškių dvaro sesers Aleksandros dukrą. (Grafaitė Darja Morienė palaidota senosiose Viekšnių kapinėse). Štai ir visi ryšiai su Viekšniais.

Kai buvo nužudytas caras Pavelas I, tą naktį vienintelė grafienė Šarlota išlaikė šaltą protą ir savitvardą. Ji pati pažadino penkis caro vaikus, aprengė juos, suorganizavo karietą ir patikimų jai karininkų palydą ir išvežė vaikus į Žiemos Rūmus. Nuo tada Šarlota tapo tarsi caro šeimos nare, o vėliau "babuška". Kunigaikštytės, aplankiusios savo buvusią mokytoją, visada bučiuodavo jos ranką, o kai Šarlota mėgindavo pabučiuoti carienės ranką, ši staigiai ją atitraukdavo ir pati siekdavo Šarlotos "dešinės", - ši, žinoma, staigiai ją atitraukdavo, taip sukeldamos dvariškių šypsenas.

Senatvėje Grafienei, vėliau Šviesiausiajai Kunigaikštienei pageidavus likti šalia caro šeimos, Žiemos Rūmų antrame aukšte jai buvo paskirtos net 4 menės.

MIRTIS IR LAIDOTUVĖS

Įrašas Mežotnės evangelikų reformatų bažnyčios knygoje: (vertimas iš vokiečių kalbos autorės): 

"Kunigaikštienė Scharlotte Margaretha von Lieven, gim. 1745 m. birželio 27 d. Generolo leitenanto barono fon Gaugrebeno dukra. Žmona barono von Lieveno, su kuriuo susilaukė 11 vaikų. Dvaro ūkio vadovė ( Oberhof meisterin?), pirmoji valstybės ponia, ordinų dama, mirė vasario 24 d. 1828 m. Palaidota Mežotnės Evangelikų reformatų bažnyčioje .

1828 m. vasario 24 d. (kovo 7 d.) Žiemos rūmuose mirė šviesiausioji kunigaikštienė. Tą dieną rūmų žurnale įrašyta: "Rūmų Dama Šarlota Karlovna Lieven, buvusi visų Jų Imperatoriškos Didenybės Povilo Petrovičiaus ir Imperatorienės Marijos Fiodorovnos vaikų auklėtoja, gyvenusi Žiemos Rūmuose, po ilgalaikių, veikiau nuo senatvės, ligų šio vasario mėn. 24 d. po pietų 6 val. 45 min. mirė savo apartamentuose, dalyvaujant Jos Didenybei Imperatorienei Marijai Fiodorovnai".

Po kelių dienų periodiniuose leidiniuose pasirodė sekantis nekrologas: "Sankt-Peterburgas. Praėjusį penktadienį, vasario 24 d., bendram viso Imperatoriškųjų Rūmų liūdesiui, mirė Rūmų Dama ir Jekaterinos ordino I laipsnio Kavalierė Kunigaikštienė Šarlota Karlovna Lieven, gimusi Grafienė Posse (ji gimė baronaite Gaugreben, o Posse buvo jos motina – aut. pastaba). Neįtikėtinomis proto ir širdies savybėmis, savo charakterio kilnumu, sielos paprastumu, teisingumu ir pavydėtinu visų krikščioniškų pareigų vykdymu pasižymėjusi visą savo gyvenimą, buvo visiems pavyzdys. Penkiasdešimt metų būdama prie Aukščiausiųjų Rūmų, ji pelnė pagarbą, pasitikėjimą ir draugystę visų Imperatoriškųjų namų Asmenų. Nors Ji sulaukė garbingo amžiaus, tačiau ją pažinojusiųjų, bendravusių ir mylėjusių, Jos mirtis buvo pirmalaikis negailestingumo smūgis".

Vasario 25 d., 11 val. vakaro, dalyvaujant imperatorienei Marijai Fiodorovnai, jos kūnas buvo paguldytas į juodu aksomu, siuvinėtu sidabro gijomis, apmuštą karstą ir šešių karininkų išneštas į velionės apartamentų salę, kur, dalyvaujant Imperatoriui ir Imperatorienei, karstas buvo uždėtas ant specialaus katafalko atsisveikinimui. 26 d. jos karstas su visa priklausiančia pagarba specialia gedulo karieta buvo išvežtas į liuteronų Šv. Onos bažnyčią.

28 d. vidurdienį, po Šv. Mišių pagal liuteronų bažnyčios papročius, velionės Šviesiausiosios Kunigaikštienės karstas buvo laikinai patalpintas šios bažnyčios rūsyje, dalyvaujant Imperatoriui Nikolajui I, Imperatorienei Aleksandrai Fiodorovnai, imperatorienei Marijai Fiodorovnai, dviem velionės sūnums: Šviesiausiems kunigaikščiams generolui Karlui ir atsargos generolui Ivanui (Jann) Lievenams, o taip pat didžiajam kunigaikščiui Michailui Pavlovičiui, <...> (toliau išvardinti visi kunigaikščiai, kunigaikštytės, ministrai, kiti įžymūs abiejų lyčių asmenys, užsienio šalių diplomatai su žmonomis). Visi apsirengę gedulo rūbais".

Pavasarį Šarlotos Liven palaikai buvo pervežti į jos šeimai priklausiusį Mežotnės dvarą netoli Bauskos ir palaidoti evangelikų reformatų bažnyčios šventoriuje. Nors pirmųjų šiame šeimos kape palaidotųjų kapai per du karus buvo sunaikinti, neišliko ir Šarlotos kapo, tačiau ir dabar ten grįžta amžinam poilsiui urnos su plačiai po pasaulį pasklidusios giminės pelenais. Giminaičių lėšomis buvo atrestauruota per II PK apgriauta bažnyčia. Mežotnėje ilsisi 35 Lievenų giminės narių palaikai.

Šarlotos von Lieven antkapinis paminklas buvo restauruotas ir dabar eksponuojamas Rundalės rūmų muziejuje. Foto 1938 m. iš Latvijos Nacionalinio muziejaus fondų.

2023-07-30