Klajonės į praeitį

  GARSIEJI ŠALČIAI IŠ ČIUDIŠKIŲ KAIMO arba ko neperskaitysite jokioje enciklopedijoje apie juos Prienuose gegužės 28 d. bus įteikta tradicinė Mato Šalčiaus premija. Ta proga aplankiau Šalčių gimtinę ir šiek tiek pasirausiau archyve. Užtenka surasti senų pasų korteles ir kiek naujo galima iš jų sužinoti apie žmones, gimusius XIX a., gyvenusius XIX ir XX a. sankirtoje. Matas ir Bronė Rožauskaitė Šalčiai 1921 m. Garsieji broliai Šalčiai, gimę dabartiniame Prienų rajone, Čiudiškių kaime, kurių tėviškę prieš kelias dienas aplankiau. Jūsų dėmesiui niekur nepublikuotos keliautojo ir žurnalisto Mato Šalčiaus ir jo gražuolės žmonos Bronės Rožauskaitės portretinės nuotraukos, dalytos 1921 m., gaunant pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos pasus. Bronė (Bronislava) Rožauskaitė gimė 1891 m. sausio 28 d. Ukmergės apskrityje, Dobeikių valsčiuje, Rukšistkių vienkiemyje. Paso kortelėje įrašytos dukros: Danutė - 7 metų ir Aldona - 1,5 metų. Mato brolis Petras, akademikas, profesorius, Lietuvos ekonomis...

  BURANAS IR ARKLIŲ GŪNIOS Vida Baltrušaitienė 1988 metų lapkričio 15-osios rytą į kosmosą iškeliavo raketa “Energija”, nešdama ant savo nugaros daugkartinio naudojimo kosminį laivą “Buran”. Kosmose atsiskyręs nuo raketos, “Buranas” apskriejo Žemę ir po 140 minučių pradėjo nusileidimą. Pasiekęs 110 km aukštį, laivas įėjo į tankiuosius atmosferos sluoksnius. Atėjo laikas patvirtinti savo gyvybingumą 38 tūkstančiams keramikinių izoliacinių plokštelių, kurios dengia “Buraną”. Jos išlaikė 1200 laipsnių karštį. Nuo laivo paviršiaus atsiskyrė tik keturios plokštelės. “Buranas” egzaminą išlaikė. Tokie ir panašūs pranešimai mirgėjo to meto spaudos pirmuosiuose puslapiuose. Lietuva liūdėjo praradusi galbūt paskutinę galimybę turėti savo kosmonautą. Kaip paguodą jam, Rimantui Stankevičiui, buvo patikėta ore sutikti iš kosmoso grįžtantį “Buraną” ir palydėti jį iki nusileidimo tako Baikonuro aerodrome. Lakūnams bandytojams buvo pasakyta: “Be kelių sėkmingų automatinių bandymų, žmonės neskris”....

  KAIP FILOLOGIJA SUGRIOVĖ LEGENDĄ Jokiu dokumentu nepagrįstą istoriją apie šalia Birštono kapinių už tvoros "palaidotą" žmogų pateikė viena studentė (pavardės nenoriu minėti) savo 2001 m. bakalauriniame darbe „Senosios Birštono kapinės“, p.21. Jos pasakojimo esmė tokia: 1911 m. Birštone poilsiavo lenkų kilmės vokiečių karininkas Antonis Schymanskis, kuris užmezgė romaną su Kurhauze dirbusia jauna lietuvaite Maryte. Baigiantis atostogoms karininkas savo mylimai pasipiršo, bet ši ne tik nesutiko už jo tekėti, bet ir išdavė jį su kitu. Įsimylėjęs Antonis 1911 m. liepos 8 d. ant Kurhauzo laiptų nusišovė. Toliau cituoju autorę pažodžiui: „Po šio įvykio mergina, norėdama išpirkti savo kaltę, palaidojo karininką A. Schymanski, kaip savižudį, už Birštono kapinių tvoros ir net pastatė jam paminklą ir niekada Birštone nesirodė." (E. M., 2001 m. bakalaurinis darbas „Senosios Birštono kapinės“, p.21). Jau penketą metų skaitmeninu Lietuvos kapines, tame tarpe ir Birštono, todė...

  NETIKRA LEGENDA ARBA TIKROJI PAVIRVYČIO DVARININKŲ DRUVIŲ ISTORIJA Kiekviena giminė turi savo istoriją, kartais paremtą dokumentais, kartais – tik iš kartos į kartą perpasakotais įvykiais. Kiekvienoje šeimoje yra paslapčių, apie kurias nepasakojama net artimiausiems žmonėms. Kartais šios paslaptys iškyla po kelių šimtmečių. Kodėl ėmiausi šio dvaro istorijos tyrimo? Mano seneliai susituokė, dirbdami Pavirvyčio dvare, vėliau jau nacionalizuotame dvare gimiau ir aš. Mano gimimo metrikoje įrašyta Drupynės kaimas. Taip vietiniai vadino Druvės valdomą dvarą ir kaimą. Pavirvyčio dvaro netoli Tryškių miestelio legenda sako, kad Druvės atsiradimas šiame dvare siejamas su Napoleono žygio metu į dvarą patekusiu susirgusiu prancūzų karininku Pjeru Druve, kurį slaugė tuo metu dvarą valdžiusių bajorų Šemetų dukra Morta. Tarp jaunų žmonių užgimusi meilė baigėsi slaptu Mortos pabėgimu su besitraukiančia Napoleono armija, kai Morta išėjo atsisveikinti su mylimuoju, o šis ją įsisodinęs į vežimai...

  VIETOJ KONCENTRACIJOS STOVYKLOS - GELEŽINIS KRYŽIUS Mellita grafienė Scenk von Stauffenberg Jai buvo uždrausta rodytis aukštuomenės gyvenime, apie jos nuopelnus nerašė spauda, apie apdovanojimus nesužinojo pasaulis. MELITTA GRAFIENĖ SCHENK von STAUFFENBERG „arė“ dangų Junkers‘ais, negailėdama nei jų, nei savęs. Pritilus jų gausmui bet kada galėjo pasigirsti koncentracijos stovyklos sirena. Melita buvo žydė. Melitta Schiller gimė 1903 metų sausio 9 dieną Krotoschine, Vakarų Prūsijoje. Tėvas - statybų konsultantas iš senos Prūsijos žydų giminės, kuri daug šimtmečių vertėsi vilnos prekyba. Motina, Margarete Eberstein, be Melittos rūpinosi dar keturiais vaikais. Per I-ąjį Pasaulinį karą Melitta su tėvu gyveno pas senelę Schlesiene, netoli fronto linijos, o motina ir vyriausioji sesuo dirbo sanitarėmis. Melitta, kaip itin gabi mokinė, Krotoschine lankiusi sustiprinto dėstymo mokyklą, turėjo palikti po karo Lenkijai atitekusią gimtinę ir abitūros egzaminus laikyti Hirschbergo gimn...

  GRAFAITĖ, PAMESTINUKAS IR BEVARDIS KAPAS Viskas prasidėjo nuo to, kad totorių kilmės grafų Alsufjevų giminės aprašymuose jų palikuonę grafaitę Darją vedęs Antanas Moro priskiriamas prancūzų belaisvio karininko Žano Pjero Teodoro Moro de Meltjer (1781-1848) ir Anos Jekaterinos Šarlotės Budje de Senglin (1777-1854) šeimai. Užtenka pasitelkti paprastąją aritmetiką, kad suprastum, jog Šarlotė savo tariamą sūnų pagimdė, būdama jau 69 metų, kas mažai tikėtina. Iš tikro Antanas Moro gimė 1846 m. vasario 16 d., iš Tryškių dvaro kilusio bajoro Aleksandro Moro ir Teklės Virginijos Paškauskaitės šeimoje. Pavyko sudaryti dokumentais paremtą Moro genealoginį medį, siekiantį XVII amžių, bet apie tai – kitą kartą. Šiandien papasakosiu apie grafaitės Darjos ir Antano Moro santuoką ir jų gyvenimą Daubiškių dvare, netoli Viekšnių miestelio. Pavyko rasti dar niekada nepublikuotus gr. Darjos Alsufjevos ir Antano Moro santuokos ir Darjos mirties, jos uošvio Aleksandro mirties ir jų įsūnio, pamestin...