ATRASTA SENOJI VIEKŠNIŲ KAPINIŲ KOPLYČIA (1812 m.)

Mažeikiškis Algirdas Nagys, lankydamas savo giminės kapavietę Viekšnių senosiose kapinėse, jau prieš porą metų pastebėjo šalia iš po samanų kyšantį plokščią akmenį. Šiose kapinėse yra ne vienas antkapis, gulintis lygiai su žemės paviršiumi, neaptvertas tvorele, todėl vyras pamanė, kad tai dar vienas toks antkapis. Akmuo pasislėpdavo tai po lapais, tai po sniegu, tačiau prieš savaitę jį nesiliaujantis sausio lietus apnuogino tiek, kad Algirdas pastebėjo jame iškaltas raides. Nieko nelaukęs, plikomis rankomis nukasė samanas ir žemių sluoksnį ir suprato, kad rado ne šiaip antkapį, o kažką svarbiau.

Nuotrauką atsiuntė man, jau kelis metus skaitmeninančiai Viekšnių senąsias kapines ir aprašančiai įdomesnius palaidojimus. Aš ją persiunčiau pažįstamai klasikinės filologijos specialistei ir ji patvirtino, kad akmenyje iškaltame tekste parašyta „TITULUS ECCLESIAE S. MICHAELIS ARCHANGELI 1812“ (Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia 1812). Buvo tikima, kad arkangelas Mykolas lydi mirusiųjų sielas ir gina jas nuo puolančių šėtoniškų jėgų. Todėl šiam šventajam buvo statomos kapinių cerkvės arba koplyčios.

Kitas mažeikiškis Algirdas Vilkas savo archyve surado 1820 m. kopiją Viekšnių bažnyčios vizitacijos akto, kuris patvirtina, kad tai gali būti kapinių koplyčios vieta. Jame rašoma, kad vienos kapinės buvusios aplink bažnyčią, aptvertos sena tvora iš lentų, vietomis apgriuvusia, turėjo dvejus vartelius ant geležinių vyrių. Matomai, kapinėse prie bažnyčios tuo laiku buvo laidojami tik iškilūs, bažnyčiai nusipelnę žmonės.

Ištrauka iš Viekšnių RK bažnyčios 1820 m. vizitacijos akto

Antrosios kapinės skirtos parapijiečių kūnams laidoti. Jos nutolusios nuo bažnyčios per varstą. Aptvertos lentine tvora, ji - apgriuvusi. Kapinėse stovinti koplyčia ant aukšto, iš akmenų sumūryto, pamato. Pastatyta 1812 m. pastangomis dabartinio klebono ir parapijiečių bei Viekšnių pavieto seniūnų. Sienos medinės, vizitacijos metu buvo naujai dengiamas skiedrinis stogas, sienos balintos iš vidaus ir išorės kalkėmis, ąžuolinės durys, septyni langai su mediniais rėmais, vidutinio dydžio. Durys į „babinčių“ - dvivarstės, ant geležinių vyrių, rakinamos geležine spyna. Viduje sienos, grindys, lubos – medinės. Ir pagaliau aprašoma tai, be ko negali būti Šv. Mykolui Archangelui skirta kapinių koplyčia - altorius. Jų būta net du. Vienas - didysis, vadinamas Šv. Mykolo Archangelo, su paveikslu, tapytu ant drobės. Pažymėta, kad nutapytas puikiai. Kitas – senas, nutapytas ant lentų, kuriame pavaizduota Jėzaus širdis. Koplyčia turėjo vietinių meistrų pagamintus vargonus, 6 garsų. Koplyčioje pamaldoms reikalingų reikmenų nelaikė, atsinešdavo reikalui esant iš parapijinės bažnyčios. Pabaigoje parašyta, kad ketvirtoji kapinių dalis priklausė „Greko-Rusėnams“ ir yra atskirta…

Numanoma senųjų Viekšnių kapinių koplyčios vieta su jau į paviršių iškeltu akmeniu

Nors pateiktoje vizitacijos akto kopijoje ir nepaminėtas klebonas, pastatęs Viekšnių kapinėse koplyčią, tačiau yra žinoma, kad tuo metu Viekšnių bažnyčioje tarnavo Žemaičių katedros kanauninkas, klebonas Kasparas Bytautas (Gasper Bitowtt), gimęs apie 1769 m. Žemaitijos bajorų šeimoje. Neišlikę jokios informacijos apie jo gyvenimą, išskyrus tai, kad 1809 m. pastatė koplyčią Užlieknėje, kuri priklausė Viekšnių dekanatui, o 1812 m. - koplyčią ir pačiuose Viekšniuose. Klebonas Kasparas Bytautas mirė Viekšniuose. Bažnyčios mirčių registrų knygoje pernai suradau jo mirties įrašą: “1834 m. gegužės 4 dieną Viekšnių klebonijoje mirė kilmingas Kasparas Bytautas (Gaspar Bitowtt), Žemaičių katedros kanauninkas, Viekšnių klebonas. Mirė nuo paralyžiaus. Aprūpintas Šv. Sakramentais. Turėjo 65 metus nuo gimimo. Jo kūną klebonas Stanislovas Raubickis gegužės 6 dieną palaidojo parapijos kapinėse už miesto.”

Klebono Kasparo Bytauto mirties metrika Viekšnių RK bažnyčios mirčių registrų knygoje.

K. Bytautas palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse (kaip tuo metu buvo rašoma bažnytinėje knygoje - „už miesto“), jo kapą dengia plokščias antkapis, kuris šiuo metu susilyginęs su žeme. Tvorelės nėra. Prieš metus, susidomėjusi šiomis kapinėmis dėl čia palaidotų savo protėvių, pamėginau išsiaiškinti, kas parašyta ant klebono antkapio. Man pagelbėjo jau minėta lotynų kalbos vertėja Rasa Šileikienė.

Viekšnių klebono Kasparo Bytauto kapas Viekšnių senosiose kapinėse

A[nn]o 1834 / Gasp. Bitowtt / S[anctae] T[heologiae] D[octor] C[anonicus] C[athedralis] Sam[ogitiensis] / Par[ochus] Wiekszn[ensis] / Hic Requ[iescit] / Petitq[ue] / MEMENTO

Vertimas: 1834 m. / KASPARAS BYTAUTAS / ŠVENTOSIOS TEOLOGIJOS DAKTARAS / ŽEMAIČIŲ KATEDROS KANAUNINKAS / VIEKŠNIŲ KLEBONAS / ČIA ILSISI IR PRAŠO / ATMINIMO MALDOS.

Šiuo metu tai seniausias man žinomas ir iššifruotas antkapis Viekšnių senosiose kapinėse. Laukia nauji atradimai, nes šios kapinės – tarsi istorijos knyga, reikia tik išmokti jos kalbą.

2020 01 14, Viekšniai

Publikuota Mažeikių "Santarvė"