Klajonės į praeitį

  VAKHTANG KIKABIDZE 1938 07 19 - 2023 01 15 Aš jį prisimenu būtent tokį: su skrybėle ir dryžuotu kostiumu. Visose Tbilisio vitrinose kabėjo 1983 m. kalendoriniai plakatai su šia nuotrauka. 1983 m. sausio pradžioje viešėjau Tbilisyje draugų šeimoje. Paskutinį vakarą manęs paklausė, ką dar norėčiau pamatyti? Nusišypsojau ir atsakiau, kad pamačiau tiek daug, jog liko tik neįmanoma svajonė - pamatyti gyvą Kikabidzę. Mano bičiulis surinko telefono numerį ir juokdamasis kažką gruziniškai kalbėjo. Supratau tik "gogo Kaunas" (mergina iš Kauno). Padėjęs ragelį sako: "Staigiai renkis, važiuojam pas Kikabidzę". Negalėjau patikėti! Gyvenau pačiam senamiesčio cente, kilome į kalną, į daugiabučių rajoną. Dabar, sako, užlipk į trečią aukštą, tiesiai bus metalinės durys, paskambink ir, kai paklaus, kas ten, pasakyk, kad nuo Nanos. Durys atsivėrė, vos nuspaudžiau skambučio mygtuką. Tarpduryje stovėjo pats Vakhtangas, labai aukštas, barzdotas ir su plačiausia šypsena veide. Gruziniš...

  KAIP MANE PER VĖLINES APLANKĖ MAŽA DŪŠELĖ Grįžusi iš kapinių prisėdau prie kompiuterio. Netyčia nuklydau į senųjų Prienų kapinių katalogą, kuriame saugau nuotraukas su nežinomų žmonių antkapiais: nuplėštomis lentelėmis, pavogtais kryžiais, išblukusiais užrašais. Atverčiau nuotrauką su keistu, jaudinančiu užrašu metalinėje plokštelėje: "1923 M. 7 RUGS. / A+A / ALGIRDĖLI! SUKAKUS 1 3/4 M. AM. / PER SAVO NARSUMĄ MIREI / ILSĖKIS RAMYBĖJE. / TEBŪNIE TAU LENGVA ŽEMELĖ / NULIŪDĘ TAVE MYLINTIEJI TĖVAI". Tėvai užmiršo ar sąmoningai neužrašė vaikelio pavardės? Ar įmanoma sužinoti kas toks ten buvo palaidotas prieš 100 m.? Kaip tik turiu1923 m. Prienų bažnyčios mirčių registrų knygą. Tais metais įregistruotos 110 mirčių. Vien Jonai, Marijonos, Petrai ir Juozai. Su viltimi ieškau tam laikui dar reto Algirdo vardo. Iš štai įrašas Nr.84: 1923 m. rugsėjo 7 d. Prienų mieste mirė Algirdas Bronius Akstinas, 1 m. 8 mėn. amžiaus nuo smegenų uždegimo. Tėvas - Prienų miesto nuovados viršininkas...

  GODLEVSKIAI IR ŠIAUDINĖS KAPINĖS Žemaitijoje yra išlikusios seniausios veikiančios Papilės krašte (Akmenės raj.) Šiaudinės kaimo kapinės. Informacija, kad jos įkurtos XIX a. pradžioje (Papilės apylinkės kapinės, Virginija Jurėnienė, Vilniaus universitetas, 2002), kai Šiaudinės dvaro tėvūnas Rokas Jochanas Godlevskis joms paskyrė žemės sklypą, yra ne visai teisinga, nes man pavyko nustatyti tikslią pirmųjų palaidojimų datą. Kiekvienas stambesnis kaimas ar dvaras iki XIX a. vidurio turėjo savo kapines, mirtys buvo registruojamos parapijinės Papilės bažnyčios knygose, nes Šiaudinėje tuo metu buvo tik Roko Godlevskio pastatyta koplyčia, tačiau kai kuriuose mirčių įrašuose paminėtas Šiaudinės monsionarijus* Bonaventūras Michnevičius. Jei kitų kaimų kapinėse dažniausiai buvo laidojami maži vaikai ar šv. Sakramento negavę, staiga mirę, žmonės, tai Šiaudinės kapinės jau nuo pirmųjų palaidojimų formavosi kaip rimtos, lygiavertės Papilės parapijinėms kapinėms. 1796 m. balandžio 10 d. Šiau...

  JUZEFA KSAVERIJA SVETOPOLK-MIRSKYTĖ, GRAFIENĖ BROEL-PLIATERIENĖ Kažkada pasakojau Pavirvyčio dvaro (Telšių raj.) naują istoriją, paneigusią plačiai paplitusią legendą apie Druvių prancūzišką kilmę. Tęsdama šios giminės tyrinėjimus, nuklydau į Kurtuvėnų parapiją, kur XVIII-XIX a. gyveno kilmingieji ponai Druvės (Druw, Druff ar Druf), Svetopolk-Mirskiai ir, didžiam mano nustebimui, Godlevskiai. Šį vakarą papasakosiu apie Juzefos Mirskytės Druvienės dukterėčią, jos vyresnio brolio Leono dukrą, kurią ir matote nuotraukoje. Leonas Mirskis, Šiaulių apskrities teisėjų kolegijos prezidentas, būdamas jau 39 metų amžiaus, 1808 m. vasario 18 d. vedė kaimyniniame dvare gyvenusią 29 metų Joaną Doviataitę (Johanna Dowiatt). Joana buvo oficialiai išsiskyrusi, pripažinus jos pirmąją santuoką su Jokūbu Talvoš Steckevičiumi fiktyvia. Leoną ir Joaną sutuokė Leono vyriausias brolis, Žemaitijos katedros kanauninkas Jonas Mirskis. Naują gyvenimo etapą Joana pradėjo Dzidų dvare, nuo seno priklausiusia...

KUNIGAS ALBINAS KRŪVELIS (1906-1957)   PRIENŲ SENOSIOS KAPINĖS     Šiandien papasakosiu dar vieno Prienų senosiose kapinėse palaidoto iškilaus kraštiečio tragišką istoriją. Žinių apie kunigą Albiną Kraujelį išlikę nedaug, tačiau sovietinių represinių struktūrų nublokštas į Komijos lagerį, sutiko ten įkalintus Lietuvos šviesuolius kunigus Alfonsą Svarinską ir Kazimierą Vasiliauską, kurie, grįžę į Lietuvą, parašė prisiminimus. 1956 m., paleisti iš lagerio šeši ten kalėję kunigai, atsisveikinimui nusifotografavo. Tai vienintelė mano rasta A. Krūvelio nuotrauka.   Būsimasis kunigas gimė 1906 m. sausio 28 d. Juodaraisčio kaime, Klebiškio vals., Marijampolės apskr. 1925 m. baigė Prienų gimnaziją, 1930 m. - Vilkaviškio kunigų seminariją ir tų pačių metų vasario 28 d. įšventintas kunigu. Pirmoji tarnystės vieta – Šventežerio bažnyčia (1930-1935), po to metus – Griškabudyje, o nuo 1936 m. iki 1938 m. - Igliaukos vikaras. 1938 m., įsteigus naują Paveisininkų parapiją, paskirt...

  PRIENŲ MALŪNININKO BAGRANSKIO ŠEIMOS ISTORIJA PROTĖVIAI Prienuose gyvenusius Bagranskius primena išlikęs didingas jų malūno pastatas Kranto gatvėje. Atlaikęs karus, klestėjęs sovietmečiu kaip Revuonos viešbutis, vėliau tapęs vaiduokliu, vėl žadantis atgimti. Pastatai dažnai stipresni už žmonių atmintį.  Nuotraukoje Zelmano Bagranskio tėvai apie 1890 m.  Pasitelkusi visą internetu prieinamą informaciją pamėginau atkurti tragišką šios šeimos istoriją. Įvairiai rašoma jų pavardė, tačiau aš vartosiu be minštosios i, taip ji buvo rašoma rusiškai sinagogos knygose, taip įrašyta jų lietuviškuose pasuose. Tik išsigelbęję ir išlikę gyvi, vieni emigravę prieš karą į Izraelį, kiti išgyvenę karo baisumus ir getą čia, Lietuvoje, o vėlaiu išvykę į JAV, Bagranskiai save įvardijo kaip Bagriansky. Pirmuosius Bagranskius Prienų sinagogos knygose aptikau nuo 1839 m., kai mirė našlė Cyda Bagranskienė, našlė, palikdama sūnų Mendelį-Mejerį. 1844 m. Zelmanas ir Frida Bagranskiai pa...